Iš pradžių sekmadienį, sausio 20 dieną pagal tradiciją prisiekęs B. Obama priesaiką pakartojo ant Kapitolijaus laiptų prieš 800 tūkst. žmonių minią. Dar prieš porą metų, kai prezidento reitingai vien tik smuko, atrodė, jog čia B.Obamos gali ir nebūti.
Rinkimų kampanija buvo sudėtinga, o šalies ekonomikos padėtis vis dar yra sudėtinga. Tačiau dauguma amerikiečių tiki, o gal tik nori tikėti savo šalimi ir jos lyderiu.
Mat pernai lapkritį rinkimus darsyk laimėjęs B. Obama įrodė, kad yra ne šiaip vienos kadencijos pažadukas. Jis – galingas besikeičiančių JAV architektas.
Istorinių pokyčių lyderis
Dar 2008-aisiais, tebevykstant JAV prezidento rinkimų kampanijai, tapo aišku, kad B. Obama yra daugiau nei politinė figūra. Jis yra ir kultūrinė asmenybė, pasaulinė žvaigždė, traukianti ir užburianti žmones.
Jį rėmė jauni žmonės, įvairios mažumos, ispanakalbiai, aukštąjį mokslą baigusios moterys. Laimėdamas rinkimus B. Obama įrodė, jog šios skirtingos žmonių grupės yra ne tiktai šalies ateitis, bet jau ir dabartis.
Net 40 proc. šios sparčiausiai augančios kartos yra ne baltaodžiai. B. Obamos išrinkimas prezidentu 2008-aisiais galėjo pasirodyti netikėtas, tačiau pergalė 2012-ųjų rinkimuose tik patvirtina, jog demografiniai pokyčiai nėra laikini.
B. Obama yra pirmasis prezidentas po Franklino Delano Roosevelto, dukart iš eilės gavęs daugiau nei 50 proc. balsų, ir pirmasis prezidentas nuo 1940 m., antrąkart iš eilės laimėjęs rinkimus, kai šalyje nedarbo lygis viršijo 7,5 proc.
„Tapome tolerantiškesne valstybe, kurioje žmonės priima vienas kito skirtumus ir gerbia žmones, kurie yra kitokie. Tai nuostabus dalykas. Tai yra viena iš Amerikos stiprybių”, – kalbėjo JAV vadovas.
Aštuonerių metų projektas
Rinkimai dažniausiai yra permainų metas. 2012-ieji – ne išimtis. Dauguma – 51 proc. balsavo už pokyčius. Ne už valdžios, o už tuos, kuriuos B.Obama žadėjo dar prieš ketverius metus.
Suprantama, pokyčiai turi daug kritikų. Viešosios nuomonės apklausą atlikęs Frankas Lutzas teigė, jog 40 proc. Amerikos piliečių yra laimingi, 20 proc. – neutralūs ir likę 40 proc. mano, jog jų šalis griūva.
„Vienintelis kartas, kai statistika buvo panaši į dabartinę, buvo F. D. Roosevelto prezidentavimo laikotarpiu. Atsiriboję žmonės yra įsitikinę, jog prezidento politika nėra pagrįsta amerikietiškomis vertybėmis”, – teigė sociologas.
Tačiau kokios tai vertybės? Ar egzistuoja priešprieša tarp Senosios ir Naujosios Amerikos?
B. Obama tvirtai pasakytų „ne”. Jis į vadovavimą šaliai žiūri kaip į praeities ir ateities susiliejimą.
„Aš tai vadinu 8 metų projektu, kurio metu įtvirtinome demografinius, kultūrinius, technologinius pokyčius, prie jų prijungėme senąsias sunkaus darbo, tvarkos ir atsakomybės vertybes ir visa tai pritaikėme mūsų sėkmei pasiekti”, – savo prezidentavimo vertybes apibūdino B. Obama.
Obamos efektas neišsisklaidė
Vos paskelbus apie jo pergalę B. Obama trumpam paliko savo šeimą švęsti, o su vyriausiais patarėjais – Davidu Axelrodu, politikos strategu Davidu Plouffe’u ir kampanijos vadovu Jimu Messina – išėjo į koridorių.
„Ši pergalė malonesnė nei iškovota prieš 4 metus. Žmonės balsavo ne tik už mano būsimus darbus, bet ir už tuos, kuriuos jau įvykdžiau”, – patarėjams sakė perrinktas prezidentas.
Jis suprato, kad kiti ketveri metai bus visiškai kitokie nei pirmoji kadencija. Obamos efektas nebėra trumpalaikis ir dabar jo sumenkinti negalima, kaip tai buvo daroma pirmosios kadencijos pradžioje.
Jo rezultatus galima skaičiuoti remiantis keliais kriterijais: pradėti ir nutraukti karai, išgelbėtų ir restruktūrizuotų pramonės šakų skaičius, mokesčių mažinimas, padidėjusi skola, nukautų teroristų skaičius, pakeista sveikatos apsaugos sistema.
O už Ovaliojo kabineto durų laukia rimti iššūkiai: sprendimai dėl aklavietėje atsidūrusios fiskalinės politikos, nedarbo mažinimas, tarptautinės politikos problemos Europoje, Azijoje, Afrikoje.
Ar prezidentas šiems iššūkiams yra pasirengęs? Jo rėmėjai sako „taip”, mat jis žino, ką reiškia vadovauti šaliai, patekusiai į krizę.
„Daug kas manė, kad pergalė 2008 metais buvo tarsi anomalija. Tačiau, mano nuomone, 2012 metų pergalė įrodo, kad tai taip nėra.
Mes išgyvename sunkius laikus. Amerikos piliečiai turi teisę pykti dėl pokyčių. Ekonomika vis dar nėra stipri, o prezidentas tikrai nėra tobulas. Tačiau nepaisant to, mes esame tokie, kokie norime būti. O tai yra gerai”, – savikritiškas išliko B.Obama.
Ambicingi B. Obamos tikslai
Vyriausybė, anot prezidento, turi dirbti protingai ir iki jo kadencijos pabaigos 2017 m. pradžioje turi būti pasiekti norimi rezultatai. Ar tai realus užmojis?
„Norime valdyti valstybę taip, kad visi vėl būtų patenkinti ekonomine padėtimi, norime patiesti pagrindus tolesniam valstybės klestėjimui ir toliau įtvirtinti JAV, kaip pasaulyje lyderiaujančios valstybės XXI amžiuje, vardą”, – tikslą iškėlė B. Obama.
Skeptikai įsitikinę, kad šių tikslų prezidentui pasiekti nepavyks, tačiau jeigu tai padaryti jis sugebės, tai nebus pirmas kartas, kai šis šalies vadovas viršijo visus lūkesčius.
Nuo pat pirmos akimirkos, kai B. Obama įžengė į Baltuosius rūmus kaip šeimininkas 2008 metais, jo vadovavimas buvo puolamas iš visų pusių.
Daugelis senųjų institucijų, kurios kadaise vadovavosi amerikietiška svajone, nukraujavo dėl neigiamo visuomenės požiūrio. Per pirmą prezidento kadenciją bankai, didžiosios verslo įmonės, žiniasklaida ir Kongresas patyrė tikrą pasitikėjimo krizę.
Nors B. Obama pats dažnai buvo pašiepiamas, jis vis tiek sugebėjo išlaikyti didesnį visuomenės pasitikėjimą.
Pelnė žmonių pasitikėjimą
Norint suprasti, kaip jam tai pavyko, tereikia pažvelgti į darbo pradžią. 2011 metų pradžioje Davidas Simas, buvęs dokumentų registratorius Tauntono mieste Masačusetso valstijoje, tapo vyriausiuoju Baltųjų rūmų patarėju ir pradėjo organizuoti rinkėjų susirinkimus.
Kelis mėnesius du arba tris kartus per savaitę valstijose, kuriose nė vienas kandidatas neturėjo ryškios persvaros, D.Simas suburdavo po aštuonis tos pačios lyties rinkėjus į išnuomotą patalpą ir pradėdavo susirinkimą.
B.Obamos rėmėjai dalijosi mintimis, pateikinėjo klausimus ir žaidė žodžių asociacijų žaidimus. Tarp neapsisprendusių, už ką balsuoti, žmonių žodis „demokratas” dažniausiai asocijavosi su B. Obama, o „respublikonas” – su žodžiais „senas” ir „atvirkščias”.
Tikslinių grupių susirinkimai buvo tiesiogiai rodomi rinkimų kampanijos būstinėje Čikagoje. Pirmoji D.Simo išvada buvo lemtinga. Grįžęs į Čikagą jis konstatavo: „Geriausia naujiena yra ta, jog žmonės juo pasitiki.”
Šiais laikais labai sunku išlaikyti autoritetą, tačiau B. Obama sugebėjo tai padaryti. Kiekvienos tikslinės grupės nariai tyrėjams tvirtino, jog jie tiki, kad prezidentas yra sąžiningas, išlaiko puikų asmeninį gyvenimą ir stengiasi daryti tai, kas teisingiausia.
D. Simas teigė, jog visus 18 tyrimo mėnesių jis ne kartą išklausė šiuos rinkėjų žodžius: „Aš pasitikiu jo vertybėmis. Manau, kad jis pateko į prasčiausią situaciją nei bet kuris prezidentas per pastaruosius 50 metų. Žinoma, esu nusivylęs, kad ji dar nepasikeitė, tačiau jaučiu, kad šiam vyrukui reikia suteikti antrą progą.”
Skirtinguose kambariuose, slėpdamiesi už nepermatomų stiklų, respublikonai padarė tokias pat išvadas. „Nebuvo galima prikibti prie šio vaikino, nes jis asmeniškai visiems patiko”, – po rinkimų sakė vyriausia Mitto Romney kampanijos vadybininkė Katie Packer Gage.
Dauguma rinkėjų, atidavusių balsą už B. Obamą 2008-aisiais, savo poelgiu vis dar didžiuojasi.
Kai respublikonai, sukaupę visą pyktį, B. Obamą išvadino ekstremistu, tai atsisuko prieš juos pačius tose valstijose, kuriose nė vienas kandidatas neturėjo ryškios persvaros.
„Tradiciškai naudojama negatyvaus tipo kampanija mums nesuveikė”, – paaiškino Stevenas Law, kuris buvo atsakingas už 100 milijonų dolerių vertės prieš B. Obamą nuteiktą reklamos kampaniją, finansuojamą „American Crossroads” ir „Crossroads GPS” organizacijų.
Taigi net prieš išleidžiant pirmąją reklamą B. Obama šiose lenktynėse jau turėjo pranašumą. M. Romney siekė pabrėžti B. Obamos silpną ekonominės politikos padėtį, o B. Obama nusprendė remtis pasitikėjimu šalimi.
Svarbiausias apklausos Čikagoje klausimas buvo: „Kuris kandidatas labiausiai jumis rūpinasi?”
„Mes supratome, kad dar neapsisprendę, už kurį kandidatą balsuoti, rinkėjai dėmesį labiau kreipė ne į jų taktikas arba politines strategijas, o sprendė, kuriuo kandidatu galima pasitikėti”, – teigė D. Simas.
Be to, pasinaudota ir sunkiai dirbančių amerikiečių nuotaikomis. Kampanijos būstinėje D.Simas ant sienos pakabino plakatą, kuris viską papasakoja plačiau. Jame buvo pavaizduotos trys linijos: dvi rodė vienam žmogui atitenkančią BVP dalį ir JAV našumo augimą nuo 1992 metų, o viena tiesi linija rodė namų ūkių pajamas.
Visus prisistatymus jis pradėdavo parodydamas būtent šį grafiką ir pateikdavo citatą iš vieno tikslinių grupių susirinkimų: „Kuo toliau, tuo daugiau dirbu, bet vis tiek gyvenu skurdžiai.”
D. Simas teigia: „Šie žodžiai buvo mūsų kelrodė žvaigždė.
Viskas, ką mes darėme ir ką sakėme, buvo apibendrinta šiuo pareiškimu.”
Šie nežinomo tikslinės grupės nario žodžiai nukeliavo iš Čikagoje išnuomoto kambario tiesiai į prezidento agitacinę kalbą: „Kol dar yra šeimų, kurios kuo toliau, tuo daugiau dirba, tačiau vis tiek gyvena skurdžiai, mes savo darbo nebaigsime.”
Milijonai padėjo kampanijai
Žinutė yra vienas dalykas, tačiau modernioje prezidentinėje politikoje jos niekas neišgirs be puikiai veikiančio darbuotojų mechanizmo.
Būtent šis mechanizmas ir privertė B. Obamą apsiverkti. Filmukas, kuriame prezidentas išspaudžia ašaras, viršijo visus politinių kampanijų interneto reklamų rekordus – „YouTube” tinkle jis buvo peržiūrėtas daugiau nei 9 milijonus kartų.
Filmukas prasideda prezidentui tvirtai ir pasitikint savo jėgomis einant prie mikrofono sakyti kalbos. Jis pradeda pasakoti istoriją apie save, kai jam buvo 25 metai ir kaip jam sunkiai sekėsi atrasti savo gyvenimo kelią.
„Nė vienas jūsų nėra panašus į mane jaunystėje, – prezidentas kreipiasi į savo jauną personalą. – Jūs esate geresni, nei aš tada buvau. Jūs protingesni, organizuoti ir efektyvesni.
Darbas, kurį aš padariau kandidatuodamas į prezidento postą, atsipirko su kaupu. Nes tai, ką padarėte jūs, yra įrodymas, jog mano sprendimas būti čia yra svarbus. Dėl to aš didžiuojuosi savimi. Aš didžiuojuosi visais jumis.” Po šios kalbos jis palūžta ir apsiverkia.
B. Obamai nereikėjo labai sukti galvos, kaip sukurpti tokį mechanizmą prieš antruosius rinkimus. Tie patys darbuotojai, kurie nė minutės nebuvo palikę prezidento komandos, dar kartą pradėjo darbuotis rinkimų kampanijoje naudodami tą pačią techniką – jau išbandyto bendruomenių jungimo ir modernios socialinių tinklų rinkodaros mišinio.
Į pagalbą jie pasitelkė asmeninius pokalbius su rėmėjais. Darbo kampanijoje buvo apsėstas ir pats B. Obama.
Prezidentas prieš kameras ir blykstes džiaugdavosi galimybe viešai išbandyti įvairias pareigybes, kartais net meistro ar brigadininko, taip vis prisimindamas savo projektų prižiūrėtojo darbą jaunystėje.
Antrajai B. Obamos rinkimų kampanijai įgavus pagreitį buvo ištrinta riba, skirianti politiko ir kiekvieno amerikiečio kasdienį gyvenimą.
2012-aisiais naudotus metodus galima pavadinti netgi revoliuciniais. Dešimtys duomenų analitikų sukūrė algoritmus, kuriais remiantis prognozuota tikimybė, ar rinkėjai norės bendrauti su skambinančiais bei pas juos apsilankančiais patarėjais ir ar nustatyti tikslai bus pasiekti.
Siekiant išsiaiškinti, kur skelbti televizijos reklamas, buvo surinkta išsami informacija, kokias laidas ir kokiu metu skirtinguose miestuose žiūri skirtingų tikslinių grupių rinkėjai.
Socialinis tinklas „Facebook” tapo žaibiškai sklindančių žinių bei komentarų pakyla ir elektronine telefono skambučio versija. Naudojantis „Facebook” daugiau nei šeši šimtai tūkstančių B. Obamos šalininkų buvo įtikinti platinti agitaciją balsuoti.
Viena moteris, įsikūrusi centrinėje Ohajo dalyje ir gyvenanti kartu su balsavimo teisę jau turinčia dukterimi, pranešė, jog rinkimų dienos rytą ją aplankė keturi kaimynai norėdami įsitikinti, kad abi moterys nepamiršo, jog šią dieną reikia eiti balsuoti.
Ir ne tik balsuoti, mat internetu įkyriai buvo siūloma paremti B. Obamos rinkimų kampaniją. Iš milijardo kampanijai paaukotų dolerių B. Obama 2012 m. internetu surinko 690 milijonų, o 2008-aisiais – tik 500 milijonų. Daugiau nei 200 milijonų dolerių buvo surinkti 200 dolerių ir mažesnėmis aukomis.
Lengviau ar sunkiau?
Vis dėlto pirmoji kadencija ir ypač pirmieji prezidentavimo metai paprastai būna apšilimo, didelių ambicijų iškilimo ir laidojimo, iliuzijų žlugimo metai. Reikia elgtis atsargiai, įtikti daugeliui, nesuklysti, mat siekiama perrinkimo. Visiškai kitokia padėtis dabar.
Penktieji prezidentavimo metai yra laikas, kai prezidentas gali pagalvoti apie praeitį, o ne apie reitingus – trečioji kadencija neįmanoma, taigi pagaliau galima tikrai parodyti, ko esi vertas.
„Aš tikrai esu susipažinęs su literatūra, kurioje aprašomi dažni prezidentų persistengimai antrosios kadencijos metu. Kita vertus, nesu perrinktas prezidentu, kad tik galėčiau tuo mėgautis”, – pirmoje spaudos konferencijoje po rinkimų atsargiai pareiškė B. Obama.
Artimiausi tikslai yra aiškūs – skubinti imigracijos reformą ir mažinti vidutinės trukmės biudžeto deficitą didinant mokesčius, reformuojant mokesčių kodeksą ir bent trumpam laikui paskelbti paliaubas tarp partijų, taip pat pasiskirstyti pareigas.
Galiausiai prezidentas parodė drąsą paliesdamas daugeliui amerikiečių opią ginklų temą. Po Niutauno mieste įvykusios tragedijos, kai nestabilios psichikos vaikinas iššaudė visą klasę pradinukų, B. Obama paskelbė, kad šalis griežtins ginklų kontrolės įstatymus.
Suprasdamas, kad jis sulauks ginklų mėgėjų bei uolių konstitucijos skaistybės saugotojų protestų, B.Obama, atrodo, pasiryžęs įveikti bet kokį pasipriešinimą ir savo kadencijos metu pasirašyti radikalias ginklų kontrolės įstatymo pataisas.
Lygina su A. Lincolnu
Tik laikas atsakys į klausimą, ar jis įvykdys savo tikslus. Bet prezidentas dėl to neišgyvena.
Lapkričio viduryje Baltųjų rūmų patarėjai surengė išankstinę Steveno Spielbergo režisuoto filmo „Linkolnas” peržiūrą ir į ją pakvietė visą filmo kūrybinę komandą.
B.Obama filmą, kuriame pasakojama apie korupciją ir kompromisą, kuris leido 16-ajam JAV prezidentui Abrahamui Lincolnui uždrausti vergovę, pavadino ypač stipriu. D. Axelrodui, kuris pirmos kadencijos metu kartu su prezidentu patyrė ir nusivylimų, ir džiaugsmingų akimirkų, filmas priminė chaotišką kovą dėl sveikatos apsaugos reformos.
„Linkolnas” įrodo, jog bandant pasiekti aukštumas ir įvykdyti aukštus moralinius tikslus vis tiek reikia susitepti rankas, ieškoti kompromisų. Viskas ką mes darytume, iš dalies vis tiek nebus tobula”, – po filmo peržiūros teigė B. Obama.
Jis iki šiol nemėgsta lyginimų su jo mėgstamiausiu JAV prezidentu, nors tai, regis, jau neišvengiama – kaip ir A. Lincolnas, B. Obama antrąją kadenciją pradeda žinodamas, kas šiame darbe įmanoma ir kas – ne. A. Lincolnas galimybe taip ir nepasinaudojo – buvo nušautas.
Parengė Julius Sarapinas
