Šiuos reikalus įgaliotas tvarkyti specialusis pasiuntinys Danielis Friedas nuo šiol koordinuos Valstybės departamento sankcijų politiką, įskaitant spaudimo priemones Iranui ir Sirijai, o jo „ankstesnes pareigas „perims“ departamento teisinio patarėjo biuras“, rašo dienraštis „The New York Times“, cituodamas vieną vidinį asmeninį pranešimą.
Vienas JAV pareigūnas, prašęs neskelbti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP, kad laikraščio pateikta informacija, jog D.Friedo pareigų niekas neperims, yra „tiksli“.
Veteranas diplomatas D. Friedas, anksčiau dirbęs ambasadoriumi Lenkijoje, buvo paskirtas specialiuoju pasiuntiniu 2009 metų gegužę, praėjus keliems mėnesiams po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama įsakė uždaryti liūdnai pagarsėjusį kalėjimą JAV jūrų pajėgų bazėje, veikiančioje Kubos Gvantanamo įlankoje.
2009 metų pabaigoje paskelbtoje deklaracijoje D.Friedas nurodė, kad jo darbas - užmegzti „diplomatinį dialogą su užsienio vyriausybėmis dėl (Gvantanamo kalėjime laikomų) asmenų repatriacijos ir/arba perkėlimo gyventi kitur“.
Savo pirmąją darbo Baltuosiuose rūmuose dieną 2009-ųjų sausį B. Obama pasirašė įsaką, nurodantį uždaryti tą sulaikymo centrą, siekdamas įgyvendinti savo rinkimų kampanijos pažadus.
Tačiau jo planai žlugo, nes kitos šalys vengė priimti joms grąžinamus kalinius, o JAV įstatymų leidėjai uždraudė kariškiams perkelti tuos asmenis į kalėjimus Jungtinėse Valstijose, kur jie būtų teisiami, arba išsiųsti juos į užsienį.
D. Friedas savo 2009-ųjų deklaracijoje nurodė, kad jo pagrindinis darbas yra surasti vietas, kur galėtų būti perkelti asmenys, kuriuos leista repatrijuoti arba apgyvendinti trečiosiose šalyse.
Jis nurodė, jog vadovaujasi JAV politika, jog tie asmenys nebus perkeliami į šalis, kuriose galėtų būti kankinami.
Iš 779 kada nors Gvantaname laikytų kalinių tik devyni buvo nuteisti arba stojo prieš teismą. Iš 166 ten tebelaikomų asmenų 55 yra JAV kariškių laikomi nekeliančiais pavojaus ir galėtų būti paleisti, tačiau nėra vietos, kur juos būtų galima perkelti.
