Praėjusio spalio 25-ąją paskelbtoje publikacijoje teigiama, kad per įvairius verslo susitarimus Wen Jiabao artimieji sukaupė mažiausiai 2,7 milijardų JAV dolerių turtą.
Kinijos premjeras straipsnyje nebuvo kaltinamas nusižengęs įstatymams. Tačiau Pekinas jautriai reaguoja į visas publikacijas apie šalies lyderius, ir ypač kai kalba pasisuka apie jų turtus.
Tad Kinijos vyriausybė „The New York Times“ publikaciją tada pavadino šmeižtu.
Pirmą kartą programišiai įsilaužė į laikraščio kompiuterių sistemą rugsėjo mėnesį, kai tyrimas apie Wen Jiabao artimuosius buvo beveik baigtas.
Nuo tada atakos buvo tęsiamos.
Braižas veda prie ankstesnių įtarimų armijai
„The New York Times“ pasamdyti saugumo ekspertai, visus keturis mėnesius stebėję ir blokavę atakas, pastebėjo, kad programišiai naudojo panašius metodus į tuos, kurie anksčiau būdavo siejami su Kinijos armijos programišių atakomis.
Pirmiausia programišiai įsilauždavo į JAV universitetų kompiuterius ir tada iš jų nukreipdavo atakas prieš „The New York Times“.
Būtent toks puolimo braižas anksčiau ekspertus buvo atvedęs prie Kinijos programišių.
Dar daugiau, specialistai pastebi, jog „atakos pradėtos iš to paties universiteto kompiuterių, kuriais praeityje Kinijos armija tariamai pasinaudojo atakuodama asmenis, pasirašiusius sutartis su JAV armijos rangovais“.
Įdomi detalė ir ta, kad programišiai, atakavę „The New York Times“, pradėdavo veikti apie 8 val. ryto Pekino laiku.
„Jeigu žiūri į kiekvieną ataką atskirai, negali pasakyti „Tai Kinijos armija“. Bet panašus atakų braižas ir taikiniai parodė sąsajų. Kai matai, jog ta pati grupė vagia Kinijos disidentų ir Tibeto aktyvistų duomenis, o tada atakuoja aerokosminėje srityje dirbančią kompaniją, pradedi žiūrėti į teisingą pusę“, - teigė interneto saugumo kompanijos „Mandiant“, kurią pasisamdė „The New York Times“, vyriausiasis saugumo pareigūnas Richardas Bejtlichas.
Pekinas įtarimus neigia
Išsiaiškinta, kad įsibrovėliai sukūrė programą, leidusią jiems pasiekti visus „The New York Times“ tinklo kompiuterius, pavogti visų leidinio darbuotojų slaptažodžius ir prieiti prie 53 asmeninių kompiuterių, kurių dauguma laikyti ne leidinio biuruose.
Manoma, kad svarbiausiu kompiuterinių atakų taikiniu tapo „The New York Times“ biuro Šanchajuje vadovas Davidas Barboza, rašęs apie Wen Jiabao gimines, ir jo pirmtakas Jimas Yardley, dabar vadovaujantis Pietų Azijos biurui Indijoje. Įsilaužta į šių asmenų elektronines pašto dėžutes.
Tačiau saugumo ekspertai neturi įrodymų, kad buvo nutekinti svarbūs elektroniniai laiškai ar dokumentai, susiję su publikacijomis apie Wen Jiabao šeimą. Nepavogti esą ir leidinio skaitytojų duomenys.
Paklaustas apie galimas atakas, vykdytas iš Kinijos, Pekinas suskubo tokius įtarimus neigti.
Kinijos nacionalinės gynybos ministerija pareiškė, kad šalies įstatymais „draudžiami bet kokie interneto saugumui kenkiantys veiksmai, tarp jų programišių atakos“.
„Kaltinti Kinijos armiją kibernetinių atakų vykdymu, be tvirtų įrodymų, yra neprofesionalu ir nepagrįsta“, - pridūrė ministerijos atstovai.
Atakavo „Bloomberg“
Programišių atakos buvo rengiamos ir prieš kitas amerikiečių žiniasklaidos priemones, rašiusias apie kinų lyderius.
Praėjusiais metais kinų programišių kibernetines atakas patyrė tarptautinė žiniasklaidos kompanija „Bloomberg“. Tai įvyko po to, kai birželio 29 dieną buvo publikuotas straipsnis apie tuometinio Kinijos viceprezidento Xi Jinpingo giminių sukauptus turtus.
Praėjusį lapkritį Xi Jinpingas buvo paskirtas Komunistų partijos generaliniu sekretoriumi. Kovą jis turėtų tapti šalies prezidentus.
Siekia kontroliuoti ir įvaizdį
Didėjantis programišių atakų, kurių šaknys atsekamos iki Kinijos, skaičius leidžia manyti, kad Pekinas vykdo plačią šnipinėjimo kampaniją, kurios taikiniai – įvairios JAV korporacijos, vyriausybės agentūros, aktyvistų, žiniasklaidos grupės.
Anksčiau aktyviu šnipinėjimu kinus buvo apkaltinusi Vokietija.
Anot užsienio politikos ekspertų ir kompiuterių saugumo specialistų, šia kampanija ne tik siekiama pavogti paslaptis, bet ir kontroliuoti Pekino įvaizdį šalies viduje ir užsienyje.
Saugumo specialistai pastebėjo, kad 2008 metų pradžioje kinų programišiai pradėjo atakuoti Vakarų žurnalistus iš dalies dėl to, kad nustatytų ir įbaugintų jų šaltinius bei už akių užbėgtų publikacijoms, galinčioms pakenkti Pekino lyderių reputacijai.
Tiesa, nors Kiniją specialistai vadina aktyviausia kibernetinių atakų vykdytoja, pabrėžiama, kad įtarimai dėl atakų krinta ir ant kitų šalių. Tarp jų garsiausiai skamba JAV, Izraelio, Rusijos, Irano pavadinimai.
