Kai Ch. Hagelis stos prieš JAV Senato ginkluotųjų tarnybų komitetą per posėdį dėl jo kandidatūros patvirtinimo, numatoma, kad respublikonai jį kritikuos dėl anksčiau išsakytų atvirų pareiškimų ir gali vaizduoti šį kandidatą pernelyg naiviu nacionalinio saugumo reikaluose.
„Pernelyg dažnai atrodo, kad jis pasiryžęs prisirišti prie pasaulėžiūros, pagrįstos nuolaidžiavimu mūsų priešininkams ir atsiribojimu nuo mūsų draugų“, - įtakingas šio komiteto narys respublikonas senatorius Jimas Inhofe'as neseniai rašė komentare, kurį paskelbė dienraštis „The Washington Post“.
Nepaisant aršios kritikos ir konservatyviosios pakraipos žiniasklaidos puolimo prieš Ch. Hagelį, Baltieji rūmai nusiteikę optimistiškai ir mano, kad Senatas galiausiai patvirtins šį kandidatą, nors palaikymas iš respublikonų mažumos bus menkas.
Iškilūs respublikonai buvusį senatorių Ch. Hagelį laiko savo partijos išdaviku, nes jis susikirto su ankstesniu prezidentu George'u W. Bushu dėl karo Irake, iš pradžių jam nenoriai pritaręs, o vėliau visiškai nusivylęs ta intervencija.
Kitas Vietnamo karo veteranas - senatorius Johnas McCainas gali kritikuoti kandidatą dėl jo priešinimosi staigiam kontingento Irake padidinimui, kurį Ch. Hagelis tuo metu vadino „pavojingiausia šios šalies užsienio politikos klaida nuo Vietnamo laikų“.
Ch. Hagelio tiesmuki pareiškimai apie „žydų lobistus“ ir kad jis „nesantis Izraelio senatorius“, taip pat kai kurie jo sprendimai dirbant Kongrese suteikia nemažai parako kai kuriems žydų valstybei palankiems lobistams ir politikams, kurie sako, jog šiam kandidatui negalima patikėti atsakomybės už ryšius su svarbiu JAV sąjungininku.
Mėgindamas išsklaidyti šiuos nuogąstavimus, Ch. Hagelis pažadėjo palaikyti Izraelį ir surengė kelis susitikimus su įstatymų leidėjais, įskaitant su demokratu Chucku Schumeriu, kuris laikomas įtakingu žydu senatoriumi ir yra išsakęs abejonių dėl Ch. Hagelio kandidatūros.
Po to susitikimo Ch. Schumeris sakė likęs patenkintas ir nurodė, kad Ch. Hagelis paaiškino kai kuriuos klausimus dėl jo ankstesnės pozicijos, taip pat pažadėjo atlikti „viską, ko prireiks“, kad Iranas nepasigamintų atominių ginklų.
Prieš Senato posėdį pateiktuose atsakymuose raštu Ch. Hagelis dėstė tokias pačias pozicijas ir niekaip neužsiminė apie savo ankstesnius skeptiškus vertinimus dėl galimos karinės konfrontacijos su Iranu.
„Sutinku su prezidentu, kad Jungtinės Valstijos turi neatsisakyti jokių galimybių, siekiant užkirsti kelią Iranui įgyti branduolinių ginklų, - jis rašė komitetui. - Jeigu (mano kandidatūra) būtų patvirtinta, uoliai rūpinsiuosi, kad JAV kariuomenė būtų iš tikrųjų pasiruošusi bet kokiems nenumatytiems atvejams.“
66 metų Ch. Hagelis pridūrė, kad laiko diplomatijai dar yra, tačiau „šis langas užsidaro“, o „Iranui reikia pademonstruoti, kad jis pasiruošęs rimtai derėtis“.
Apdovanojimų pelnęs Vietnamo karo veteranas, kuris buvo sužeistas per tą konfliktą, yra žinomas dėl savo itin nepriklausomo būdo ir atsargaus požiūrio dėl karinių priemonių naudojimo.
Tuo tarpu J. Inhofe'as ir kiti respublikonai sako, kad Ch. Hagelis matomai pasiruošęs mažinti išlaidas gynybai, remdamiesi jo komentarais, kad Pentagono biudžetas pernelyg „išpūstas“.
Tačiau savo atsakymuose komitetui Ch. Hagelis tvirtino palaikantis kadenciją baigiančio gynybos sekretoriaus Leono Panettos požiūrį, kad artėjantys biudžeto karpymai, įskaitant automatinį finansavimo mažinimą, jeigu Kongresas nesugebės išeiti iš aklavietės, būtų pragaištingi ir susilpnintų ginkluotąsias pajėgas.
Ch. Hagelio paskyrimas išprovokavo precedento neturinčią konservatyviųjų aktyvistų neigiamo reklamos kampaniją, kuri pradėjo transliuoti savo pranešimus tuojau po to, kai prezidentas Barackas Obama paskelbė savo kandidatą vadovauti Pentagonui.
Nors ši kampanija veikiausiai neužkirs kelio jo paskyrimui, šios atakos tampa perspėjančiu signalu Ch. Hageliui, kad jis nemėgintų grįžti prie kai kurių savo ankstesnių pozicijų.
Anoniminių donorų apmokėtuose užsakomuosiuose pranešimuose kelių valstijų demokratai senatoriai raginami balsuoti prieš Ch. Hagelio paskyrimą, argumentuojant, kad priešingu atveju Jungtinės Valstijos taptų „silpnesne šalimi“.
Atsakydamas į Senato komiteto klausimą, kodėl jis laiko save pajėgiu vadovauti Gynybos departamentui, Ch. Hagelis priminė savo nelengvą patirtį, sukauptą per kovas Vietnamo džiunglėse.
„Tarnavau 12 mėnesių, įskaitant operaciją „Tet“ 1968-aisiais ... Aš suprantu, ką reiškia būti kareiviu kare, - rašo jis. - Taip pat suprantu, kas nutinka, kai karių moralė ir drausmė silpna, taip pat nesama aiškių tikslų, žvalgybos duomenų ir vadovavimo bei kontrolės iš Vašingtono.“
Ch. Hagelis pridūrė, kad jo sukaupta patirti padės „užtikrinti, kad būtume atsargūs ir užtikrinti, svarstant galimybę panaudoti jėgą“.
