Dešimtmetis, kai Čekijos prezidento pareigas ėjo Vaclavas Klausas, šaliai buvo, švelniai tariant, įdomus.
Čekai raudonavo, kai V. Klausas žarstė euroskeptiškas pastabas ir karštai aiškino, kad pasaulinis klimato atšilimas tėra mitas. Jis net buvo vadinamas nemandagiausiu politiku visoje Europos Sąjungoje (ES).
Kas keisis dabar, kai V.Klauso vietą prezidentūroje užims M. Zemanas, praėjusį šeštadienį per antrąjį rinkimų ratą įveikęs 75-erių konservatorių Karelą Schwarzenbergą?
Čekijos politinės ir ekonominės krypties prasme – nieko. Net euroskeptiškasis V. Klausas 2009-aisiais pasirašė Lisabonos sutartį – prezidento galios šalyje pagal konstituciją minimalios.
Bet, regis, skandalingais pareiškimais 68 metų M. Zemanas, kuris daug rūko, geria ir šlamščia dešreles, kad net ausys linksta, nuo savo pirmtako neatsiliks.
Daug verta vien jo populistinė rinkimų kampanija, kurios metu M. Zemanas, regis, sėmėsi įkvėpimo iš šovinizmo ir seksizmo vadovėlių.
„M. Zemanas man nepatinka. Jis arogantiškas ir savanaudis. Jis nemoka viešai kalbėti, jis nekenčia žurnalistų. Tiek jo elgesys, tiek išvaizda Čekijai žavesio tikrai nepridės”, – „Lietuvos rytui” teigė 26 metų prahietė Andrea Bouškova.
Paliaubas nutraukė kairysis
Nacionalizmas Čekijai nėra vertinga rinkimų korta.
Tas pats V.Klausas nieko nepešė dar 2002-ųjų parlamento rinkimuose, į kuriuos žygiavo su nacionalistine, antieuropietiška vėliava.
Praėjus 11 metų situacija, rodos, nesikeičia. Sausio viduryje visi nacionalistų kandidatai po pirmojo prezidento rinkimų rato išsirikiavo sąrašo pabaigoje.
Kontroversiškų pastabų vengė ir M. Zemanas bei K. Schwarzenbergas – abu į antrąjį ratą patekę kandidatai. Jie kartu paskelbė susilaikysiantys nuo asmeniškumų.
Tačiau rinkėjams ilgai laukti nereikėjo. M. Zemanas, galbūt tikėjęsis būti išrinktas jau pirmajame rate ir pabūgęs kylančių varžovo reitingų, nusprendė mesti į K. Schwarzenbergą pirmąją šmeižto gniūžtę.
M. Zemano komanda nustatė, kad vyresnio amžiaus rinkėjai vis dar jaučia istorinę nuoskaudą aristokratų ir vokiečių (dar didesnę – vokiškai kalbančių aristokratų) atžvilgiu.
Giminaičius išvadino naciais
Būtent toks yra K. Schwarzenbergas – kilmingas aristokratas, giminystės ryšiais susijęs su buvusios Austrijos imperijos princu Feliksu.
Be to, K. Schwarzenbergas 1948–1990 metais gyveno ne tuometėje Čekoslovakijoje, o kaimyninėje Austrijoje, o į tėvynę grįžo tik žlugus komunizmo režimui.
Ir prasidėjo: M. Zemanas – neva tikras plebėjas – savo varžovą pavadino degeneratu.
Tokio apibūdinimo esą vertas K. Schwarzenbergas – „nepakankamai čekiškas ir patriotiškas patricijus”, kurio giminaičiai buvo naciai. Tokį kaltinimą M. Zemano varžovui metė dabar jau eksprezidento V.Klauso sūnus.
Jis pareiškė, kad K. Schwarzenbergo uošvis buvo nacis, o jo tėvas – prieškariu veikusios kraštutinės dešinės organizacijos narys. Kandidatas taip pat tapo taikiniu dėl tariamo Čekijos himno nemokėjimo.
Parėmė ir prezidentas
Čia įsikišo istorikai. Jie patikslino, kad K. Schwarzenbergo tėvas buvo čekų patriotas monarchistas, neva įtartiną grupuotę palikęs dar prieš jai pradedant bendradarbiauti su naciais.
M. Zemano stovykla nenusileido. Kairiųjų kandidatą viešai parėmęs V. Klausas pareiškė norintis, kad Čekijai vadovautų žmogus, kuris šalyje gyvena visą gyvenimą. O jo žmona Livia Klausova pridūrė bijanti dienos, kai pirmosios ponios pareigas iš jos perims „tik vokiškai kalbanti moteris”. Galvoje akivaizdžiai turėta K. Schwarzenbergo žmona, kuri gyvena Austrijoje ir čekiškai nesupranta.
Bet ir čia būtų galima priminti, kad tik trys iš devynių Čekijos ar Čekoslovakijos prezidentų visą savo gyvenimą praleido gimtinėje.
Pavyzdžiui, pirmasis Čekoslovakijos prezidentas Tomašas Garrigue Masarykas buvo vedęs amerikietę, jo motina buvo vokietė, o tėvas – slovakas.
Vyriausybė buvo nepopuliari
Analitikų teigimu, M. Zemano komanda elgėsi gudriai. Skirtingai nei Vengrijoje arba Lenkijoje, kilmingųjų luomas XIX a. laikėsi atokiau nuo nacionalinio atgimimo judėjimo.
Aristokratai prisiekinėjo ištikimybę Čekijos žemėms, tačiau neparėmė patriotų pastangų emancipuoti čekų kalbą.
Tad radikalesni čekų nacionalistai kilminguosius netruko vaizduoti kaip pagrindinius tautos priešus.
Prastas aristokratų įvaizdis, ypač vyresnio amžiaus rinkėjų akyse, išsilaikė iki šiol. O tai reiškė, kad daugelis jų per antrąjį turą nuo K. Schwarzenbergo nusisuko – didmiesčių jaunimo balsų jam nepakako.
Tiesa, greičiausiai Princu vadinamą K. Schwarzenbergą pribaigė ne nacionalistinės atakos, o tiesiog faktas, kad jis priklauso dabartinei centro dešinės vyriausybei, vadovaujamai premjero Petro Nečo. Pastaroji per 31 darbo mėnesį tapo itin nepopuliari. Ir dėl griežtos diržų veržimo politikos, ir dėl nesibaigiančių skandalų.
K. Schwarzenbergas prieš pirmąjį rinkimų turą vyriausybės ar savo partijos „TOP 09” apdairiai neminėjo.
Bet artėjant antrajam jau pasistengė M. Zemanas, o rinkėjai jį išgirdo.
„Nemanau, kad K. Schwarzenbergas yra blogas vaikinas ar kad jis būtų netikęs prezidentas. Bet jis – dabartinės valdžios dalis, o tai jau blogai”, – aiškino 26 metų prahietė Šimona Mullerova.
Garsėja kandžiu liežuviu
Tad dabar Čekija lieka su M. Zemanu – be užuolankų, šiurkščiai ir neapskaičiuotai nuolat kalbančiu kairuoliu.
Ko gali tikėtis šalies gyventojai? Bent jau kai kurių apžvalgininkų nuomone, tiesiog V.Klauso klono – jie išrinktąjį prezidentą netgi vadina Milošu Klausu.
Be to, kad M. Zemanas, skirtingai nei euroskeptiškasis V.Klausas, bus gerokai proeuropietiškesnis prezidentas, abiejų politikų retoriniai sugebėjimai gana panašūs – skandalingumo ir kandumo prasme.
Dar vadovaudamas mažumos vyriausybei 1998–2002 metais, kuri daug nuveikė derybose dėl Čekijos stojimo į ES, jis dažnokai sukeldavo pasipiktinimą.
Pavyzdžiui, kai palestiniečių lyderį Yasserą Arafatą palygino su nacistinės Vokietijos diktatoriumi Adolfu Hitleriu. Tiesa, M. Zemanas apskritai neslepia neigiamo požiūrio į islamą.
„Mūsų priešas – anticivilizacija nuo Šiaurės Afrikos iki Indonezijos. Du milijardai žmonių”, – 2011-ųjų birželį pareiškė M. Zemanas.
Su žurnalistais nedraugauja
Jis yra geras Serbijos draugas. Pernai lapkritį M. Zemanas paaiškino, kodėl taip nekenčia buvusios JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright.
„M. Albright 1999-aisiais man pažadėjo, kad NATO Serbijoje nebombarduos civilių. Bet jie buvo bombarduojami. Nuo to laiko aš jos visai nemėgstu”, – tarsi tarp kitko Prahos ekonomikos universitete pažymėjo M. Zemanas.
Per rinkimų kampaniją jis taip pat pareiškė neleisiantis Čekijai išsiųsti ambasadoriaus į Kosovą. M. Zemanas nepripažįsta šios valstybės ir teigia, jog Kosovą valdo teroristinis režimas, kurį finansuoja narkotikų mafija.
Nusivils ir čekų aktyvistai, raudonavę dėl V. Klauso požiūrio į pasaulinį atšilimą.
M. Zemanas irgi įsitikinęs, kad žmogaus veikla neprisideda prie klimato šiltėjimo.
Trumpiau tariant, medžiagos žurnalistams netrūks. Kaip ir fotografams – juk M. Zemanas dar ir nepailsdamas rūko, dažnai mėgaujasi alumi ir populiaria čekiška trauktine „Becherovka”.
Be to, jo žmona 47 metų Ivona vengia viešumos – jokių renginių. O kas gi tuomet taps pirmąja šalies dama?
Ne problema – šias pareigas galės atlikti bent jau per rinkimų kampaniją M. Zemaną visur lydėjusi jo 18-metė duktė Katežina.
Aišku, prakalbinti patį išrinktąjį prezidentą irgi bus nelengva. Mat M. Zemanas visus žurnalistus vadina vienu bendriniu žodžiu – „mėšlas”.
Ką mano apie ketvirtąją valdžią, jis parodė vos paaiškėjus galutiniams antrojo rinkimų turo rezultatams.
Sukvietęs žiniasklaidos atstovus į improvizuotą spaudos konferenciją M. Zemanas atsainiai tarstelėjo: „Atsakysiu tik į inteligentiškų žurnalistų klausimus.”
N. Zemanas pykdė komunistų valdžią
M. Zemanas gimė 1944 metų rugsėjo 28-ąją Kolyne, čia baigė vidurinę mokyklą. 1965 metais jis pradėjo ir vėliau sėkmingai baigė studijas Prahos ekonomikos universitete.
1968-aisiais, per Prahos pavasarį, jis įstojo į Čekoslovakijos komunistų partiją, bet 1970 metais buvo iš jos išmestas, nes viešai smerkė sovietų invaziją į šalį.
M.Zemanas buvo priverstas ilgai darbuotis sporto srityje, o pasukęs į žemės ūkį vėl pateko į komunistų valdžios nemalonę – jis 1989 metais paskelbė straipsnį, įrodantį visišką planinės ekonomikos neveiksmingumą.
Būtent tuomet M. Zemanas ir išgarsėjo bei netrukus prisijungė prie Piliečių forumo – aksominės revoliucijos vedlio.
1992 metais jis tapo Čekijos socialdemokratų partijos nariu, o po metų – jos pirmininku.
Vis dėlto M.Zemanas 2007-aisiais paliko partiją dėl nesutarimų su tuomečiu jos lyderiu Jiri Paroubeku. 2009 metų spalį jis įkūrė savo politinę jėgą – pilietinių teisių partiją „Zemanovci”.
Rusiją tenkina čekų pasirinkimas
Maskva ilgą laiką galėjo būti patenkinta santykiais su Praha. Priežastis – V.Klausas, daugelį metų užėmęs priešakinę poziciją Čekijos politiniame elite.
Praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį V.Klausas ragino Čekiją siekti susitarimų dėl dujų ir naftos su Rusija, o netrukus pasipriešino neva „finansiškai neįgyvendinamam” sandėriui pirkti dujas iš Norvegijos.
1999-aisiais jis prisijungė prie Kremliaus choro, kuris smerkė NATO bombardavimo kampaniją tuometėje Jugoslavijoje.
O 2008 metais, jau užimdamas prezidento postą, V. Klausas kone atvirai parėmė Rusijos veiksmus Gruzijoje, dėl trumpo karinio konflikto apkaltindamas Tbilisį. Be to, V.Klausas ilgai atsisakinėjo pasirašyti Lisabonos sutartį.
„Juk Rusija nori, kad ES būtų kuo silpnesnė, kuo labiau susiskaldžiusi. Šiuo atžvilgiu Maskvai V.Klausas puikiai tinka”, – dar 2010-aisiais kalbėjo prahietis žurnalistas Jaroslavas Pleslas.
