Taip padėtį toje pasaulio dalyje piešia vienas įtakingiausių Izraelio politikų, buvęs šios šalies užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas.
Jis šiomis dienomis lankėsi Lietuvoje – dalyvavo atidarant antrąjį Izraelio garbės konsulatą mūsų šalyje, minint Tarptautinę holokausto atminimo dieną, o Seime susitiko su mūsų parlamentinės ryšių su Izraelio Knesetu grupės nariais.
Per šį susitikimą bene daugiausia ir kalbėta apie itin sudėtingą ir pavojingą geopolitinę padėtį regione, taip pat Izraelio saugumo klausimus.
A. Liebermanas skundėsi, kad Vakarai dažnai nepakankamai remia Izraelį, esą nepagrįstai kaltina jį žmogaus teisių pažeidimais palestiniečių atžvilgiu, nenoru siekti taikos su palestiniečiais.
Be to, Izraelio politikas perspėjo, jog vienas pavojingiausių žaidėjų regione – Irano diktatūra, kuri siekia įtvirtinti savo pozicijas ir Irake, ir liepsnojančioje Sirijoje. Tad A. Liebermanas teigė, jog dėl regiono saugumo tvirtai viena kitą turėtų remti visos demokratinės pasaulio šalys.
A. Liebermanas interviu „Lietuvos rytui” kalbėjo ne tik apie itin pavojingą geopolitinę situaciją aplink Izraelį, bet ir džiaugėsi esą itin pagerėjusiais Lietuvos ir Izraelio santykiais.
Santykiai tik gerėja
– Lietuvos ir Izraelio santykius ilgai temdė ir šaldė istorinio teisingumo – holokausto Lietuvoje ir lietuvių atsakomybės už jį – problemos. Lietuvos politikai dabar džiaugiasi, kad šių problemų sprendimą lyg ir pavyko pastūmėti į priekį. Ką apie tai manote jūs?
– Akivaizdu, kad dabar mūsų šalių santykių būklė – pati geriausia per visą mūsų istoriją. Visada reikia žvelgti abiem kryptimis – ne tik į praeitį, bet ir į ateitį. Žinoma, praeities niekuomet negalima užmiršti, tačiau reikia kalbėti ir apie ateitį.
Tokios nuostatos laikomės jau nebe vienus metus ir plėtojome itin aktyvų dialogą. Izraelyje pastaraisiais metais apsilankė daugelis jūsų ministrų. Svarbiausia, kad pas mus lankėsi ir jūsų premjeras.
Taigi vyksta aktyvus ir nuoširdus politinis dialogas, kuris skatina aktyvų bendradarbiavimą investicijų, prekybos, kitų įvairių ekonominių santykių srityse. Tad manau, kad ir toliau turime judėti į priekį.
Didžiausias pavojus – Sirija
– Izraeliui svarbiausios jo paties regiono problemos. Naujasis JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry neseniai sakė, jog Izraelio ir Palestinos dialogui ir vėl kilo grėsmė atsidurti aklavietėje, o Vakarų spaudoje vėl garsėja samprotavimai, jog šio konflikto vis dėlto išspręsti neįmanoma, nes to ne itin nori abi pusės. Sutinkate su tuo?
– Na, pirmiausia raginčiau žiūrėti į regioną kaip į visumą, kurioje Izraelio ir Palestinos santykiai tikrai nėra pati didžiausia ir pagrindinė problema.
Svarbiausias dalykas – situacijos visame regione kitaip nei sprogstama nepavadinsi.
Čia, kur tik pažvelgsi, krizės ir konfliktų taškai. Sirija, Libija, Sudanas, Egiptas, Irakas. Galima vardyti ir vardyti.
Šiuo metu pati svarbiausia problema – ir didžiausias pavojus – žinoma, yra Sirija. Jei joje yra masinio naikinimo ginklų ir jie gali patekti į teroristų ar kitokias blogas rankas – labai pavojinga. Juk jei vadinamosios purvinosios bombos pateks žmonėms, kurie neturi jokių ribų, gali atsitikti bet kas. (Praėjus kelioms dienoms po šio interviu Izraelio aviacija kaip tik smogė kariniam objektui Sirijoje, iš kur, kaip spėjama, buvo mėginama į Libaną išvežti ir grupuotei „Hezbollah” perduoti cheminį, biologinį bei kitokių ginklų, kurie kelia grėsmę Izraelio saugumui. – Red.)
Kita vertus, šioje šalyje apskritai matome didžiulius žiaurumus. Jau žuvo per 50 tūkst. žmonių, į aplinkines šalis didžiuliu srautu plūsta pabėgėliai.
– Ar Sirijos režimas vis dėlto gali atsilaikyti?
– Tai ne vien režimo problema. Tiksliau, ne tiek režimo. Čia juk iš esmės vyksta konfliktas ar daugelis konfliktų religiniu ir etniniu pagrindu.
Be to, į etninio ir religinio mišinio sūkurį plūsta radikalūs islamistai kone iš viso pasaulio, Afganistano, Pakistano, Somalio.
Tad situacija – labai sudėtinga. Sunku suprasti, kurie geri, o kurie blogi vaikinai ir kuria linkme viskas gali pakrypti.
Stabilumo raktas – ekonomika
– Ar Izraelis vis dėlto gali smogti Iranui?
– Vėlgi norėčiau pabrėžti, kad klaidinga žvelgti į Irano problemą būtent tuo aspektu, kad joje neva svarbiausia – dvišalė įtampa su Izraeliu.
Čia viso regiono problema ir didžiulis pavojus jam. Juk jei režimas apsiginkluos atominiais ginklais, prasidės beprotiškos ginklavimosi lenktynės visame regione, tame pačiame Egipte, Saudo Arabijoje.
O jei iš Irano, kuris taip pat neturi jokių stabdžių ir ribų, rankų ši ginkluotė pateks į radikalių islamistų rankas, realybė taps baisesnė už baisiausių Holivudo filmų scenarijų.
– Kaip, jūsų nuomone, gali rutuliotis padėtis Egipte, kuris yra žaidėjas ir jūsiškiame palestinietiškame fronte ir į kurį mūsų turistai dar gali nerūpestingai keliauti?
Pildosi prognozės, kad į valdžią atėjus islamiškoms jėgoms situacija gali vėl iš naujo įkaisti. Kuria kryptimi riedės ši šalis?
– Tikroji Egipto revoliucijos priežastis – ne kokia nors apibrėžta religinė ar politinė ideologija ar tokių ideologijų konfliktas, o socialinis protestas prieš skurdą, kuris peržengė kritinę ribą ir pasidarė nepakeliamas.
Dabar žmonės, kurie tikėjosi socialinės ir ekonominės pažangos, jos nemato ir didelės dalies jų kantrybė ir vėl baigiasi.
Tai reikia labai aiškiai matyti ir suprasti bandant ieškoti šios šalies problemų sprendimo būdų.
Mums svarbu, kad tos problemos būtų jei ne išspręstos, tai bent sprendžiamos. Bet jos yra tokios didelės, kad be didžiųjų pasaulio galybių bendrų pastangų jų neišspręsi.
Dabar girdime daug diskusijų apie tai, ar Egiptui reikia savo Marshallo plano – tokio, kuris prikėlė pokarinę Vokietiją iš griuvėsių. Manau, kad šios diskusijos – teisingas dalykas, ir tikiuosi, kad toks planas bus.
Didžiosios pasaulio valstybės kartu turi kuo daugiau investuoti į Egiptą, kurti ten darbo vietas ir visaip skatinti ekonominę bei socialinę pažangą.
Jei tai nebus daroma, Egiptas ir toliau bus nestabilus.
Vadinamasis žydų vanagas – spalvingas
A. Liebermanas – išeivių iš Sovietų Sąjungos atstovas ir ši itin gausi šiandienio Izraelio visuomenės dalis yra bene pagrindinė jo vadovaujamos dešiniosios partijos „Izraelis – mūsų namai” rėmėja.
Pirmą kartą Kneseto – Izraelio parlamento – nariu A. Liebermanas tapo dar 1999 m. ir pradėjo savo kelionę per aukštus postus. Jis buvo transporto, strateginių reikalų ministras, vicepremjeras, o pastarosios aukštos jo pareigos – Izraelio užsienio reikalų ministro.
A. Liebermano politinę karjerą temdė įtarimai ir teisėsaugos tyrimai dėl galimos stambios korupcijos, piktnaudžiavimo padėtimi, protekcionizmo, galimo nešvaraus šešėlinio verslo. Politikas visus įtarimus neigė, vadino juos sąmokslu ir yra įsitikinęs, kad laimės kovas teismuose, nors ir buvo priverstas atsistatydinti iš ministro posto.
A. Liebermanas tarptautinėje erdvėje yra pelnęs ne tik vanago, bet net ir rasisto reputaciją dėl dažnų itin aštrių pareiškimų – pirmiausia arabų atžvilgiu.
A. Liebermanas su savo partija dalyvavo sausio 22 d. vykusiuose Kneseto rinkimuose viename bloke su Izraelio premjeru B. Netanyahu. Blokas gavo daugiausia – 31 vietą – 120 vietų parlamente ir vėl formuos valdančiąją koaliciją. Jei A. Liebermanas galutinai atsikratys kaltinimų ir įtarimų, galės vėl sėsti į ministro kėdę.
