Tad Amerika bando naują strategiją. Savaitgalį vykusioje tarptautinėje Miuncheno saugumo konferencijoje JAV viceprezidentas Joe Bidenas viešai pakartojo, kad Vašingtonas nori su Teheranu derėtis akis į akį, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis AP ir „Tehran Times”.
„Dar yra laiko ir erdvės diplomatijai. Irano lyderiai neprivalo bausti savo žmonių ekonominiais nepritekliais ir tarptautine izoliacija.
Dabar kamuolys yra Irano vyriausybės pusėje”, – savaitgalį vykusioje tarptautinėje Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė J. Bidenas.
Spartina urano sodrinimą
Šis Jungtinių Valstijų pasiūlymas nuskambėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai Iranas informavo Jungtinių Tautų (JT) Atominės energijos agentūrą apie planus Natanzo gamykloje naudoti modernesnes urano sodrinimo centrifugas.
Tai leistų Teheranui paspartinti urano sodrinimą.
Iraniečiai tvirtina, kad uranas sodrinamas planuojamam atominių elektrinių tinklui aprūpinti. Bet Vakarai baiminasi, kad iki 90 proc. prisodrintas radioaktyvusis cheminis elementas iš tikrųjų gali būti naudojamas kuriant atominę bombą.
Iki šiol su Iranu derėjosi šešių valstybių grupė.
Tai 5 JT Saugumo Tarybos nuolatinės narės: Jungtinė Karalystė, JAV, Kinija, Prancūzija ir Rusija. O drauge su šiomis šalimis dirbo ir Vokietija.
Kaltino veidmainyste
Savaitgalį pademonstruotą JAV gestą Irano politikai pasveikino kaip žingsnį į priekį, tačiau pasiūlymą vertino skeptiškai.
Toje pačioje konferencijoje dalyvavęs Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehi pareiškė, jog Vašingtonas pats sau prieštarauja, siūlydamas geranoriškas derybas ir kartu girdėdamas tik savo reikalavimus.
Anot A. A. Salehi, Amerika pirmiausia pati turėtų tapti sąžininga ir atsisakyti grasinamos retorikos.
„Mes pasirengę derėtis tik tuo atveju, jei dialogas vyks lygiomis teisėmis”, – sakė A. A. Salehi.
Derybos nėra įmanomos?
Komentuodamas amerikiečių pasiūlymą panašią nuomonę išsakė ir Irano parlamento narys, nacionalinio saugumo ir užsienio reikalų ekspertas Alaeddinas Boroujerdi.
„Viena priežasčių, kodėl islamiška respublika niekada nepriėmė amerikiečių siūlymo derėtis su jais tiesiogiai, buvo jų nenuoširdumas”, – teigė A. Boroujerdi.
Vašingtone gyvenantis iraniečių kilmės Artimųjų Rytų ekspertas Vali Reza Nasras taip pat abejojo, ar tokios dvišalės derybos apskritai įmanomos.
„Geras ženklas, kad abi pusės bent jau atviros tokiai galimybei.
Bet pirmiausia reikėtų sugalvoti, kaip surengti patikimas derybas, – svarstė profesorius. – Blogiausia būtų, jeigu JAV ir Irano derybos prasidėtų, bet žlugtų. Tokiu atveju atsidurtume tikrame aklagatvyje.”
Branduolinę programą rėmė ir amerikiečiai
Irano branduolinė programa buvo pradėta vykdyti dar praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje.
Teheranui talkino ir tuometis sąjungininkas Vašingtonas. 1967 metais iš JAV į Iraną buvo atgabentas 5 megavatų galios tiriamasis reaktorius ir paleistas Teherano branduolinių tyrimų centre.
1975-aisiais buvo pasirašytas JAV ir Irano bendradarbiavimo technologijų srityje memorandumas. Pagal jį Iranui turėjo būti parduota branduolinių technologijų už 6 mlrd. dolerių.
Tuomet tikėtasi iki 2000 metų Irane pastatyti net 23 branduolinius reaktorius, tačiau ambicingus planus sugriovė 1979 metų islamo revoliucija, po kurios iškart nutrūko JAV ir Irano diplomatiniai santykiai.
Iraną valdantys ajatolos pasirūpino kelių atominių elektrinių statyba, taip pat – urano sodrinimu. Vakaruose įtariama, kad Teheranas siekia sukurti branduolinį ginklą, savo ruožtu Iranas tikina, jog branduolinę energiją siekia panaudoti tik taikiems tikslams.
