Lesterio universiteto osteologė dr. Jo Appleby patvirtino, kad rastas skeletas turėjo daugelį sužalojimų, kurie galėjo būti patirti mūšio lauke ar iškart po mirties.
„Skeletas turėjo nemirtinų žaizdų, kurios turėjo būti padarytos mirties metu arba netrukus po jos. Žaizdos panašios į kūno išniekinimą po pergalės mūšio lauke“, – pasakojo mokslininkė.
Pasak jos, viena žaizda skeleto dubens srityje galėjo būti padaryta tada, kai pergalę švęsdamas Henrikas VII savo oponento Ričardo III nuogą kūną užmetė arkliui ant nugaros.
Nemirtinus sužalojimus mokslininkai aptiko ir karaliaus skruoste.
Karalius Ričardas III žuvo mūšyje 1485 metais, bet jo palaikai dingo, kai XVI amžiuje buvo nugriauta jo laidojimo vietoje stovėjusi bažnyčia. Anot archeologų, ant atkastojo skeleto yra 10 sužeidimų, įskaitant aštuonis kaukolės sužeidimus. Radiometriniu matavimu buvo nustatyta, kad maždaug 30 metų amžiaus vyras mirė apie 1455-1540 metus. Karaliui Ričardui III buvo 32-eji, kai jis mirė 1485 metais.
Prieš paskelbiant DNR tyrimo rezultatus buvo paviešintos rastos kaukolės nuotraukos.
Po Ričardo III mirties baigėsi Rožių karai ir prasidėjo naujas etapas Anglijos istorijoje. Dalis istorikų teigia, kad tuomet Anglijoje baigėsi Viduramžiai. Po karaliaus mirties Williamas Shakespeare'as parašė pjesę, kurioje Ričardas III vaizduojamas kaip vienas iš žiauriausių karalių.
Mokslininkai mano, kad atradus karaliaus palaikus bus galima atkurti Ričardo III reputaciją ir parodyti, koks jis buvo iš tikrųjų, ir priminti žmonėms, kad W. Shakespeare'as kūrė grožinę literatūrą, o ne tiksliai atpasakojo realius įvykius.
