- Kokia šiuo metu jūsų mamos sveikata?
- Sausio 8 d. ji pradėjo pilietinio nepaklusnumo akciją, ir jau beveik mėnesį gyvena labai mažoje patalpoje – dušo kambaryje. Ji ten praktiškai negali miegoti – miega ant kietos medicininės kušetės.
Būna ten viena. Todėl dabar galima sakyti, kad ji kali vienutėje. Nors ir ten yra slaptos kameros ir pasiklausymo įranga, bet ten mes galime kiek ramiau bendrauti bent jau pašnibždomis.
Dėl savo protesto akcijos ji praktiškai nemiega. Nuolat būdavo atliekamas tyrimas. Sausį dvi-tris savaites be pertraukos ji nuolat girdėjo valdžios išgalvotus kaltinimus.
Suprantama, dėl to psichologinio spaudimo jos būklė pablogėjo ir šiuo metu yra gana sunki.
- Neatsinaujino nugaros skausmai, kai ji pradėjo miegoti duše?
- Tie skausmai ir nebuvo praėję. Per tuos mėnesius, kol buvo ligoninėje, ji negavo normalaus gydymo. Gydymas vyko po kameromis tiesiogine to žodžio prasme. Nėra konfidencialumo tarp gydytojo ir paciento.
Tai negali teigiamai veikti paciento sveikatos. Tokius kankinimus filmuojant labai sunku ištverti. Tai labai sudėtinga psichologiniu požiūriu. Todėl skausmai tebesitęsia.
- O kaip pats gydymas? Ar jūs kaip duktė patenkinta pačiais gydytojais ir gydymu?
- Kalbėti apie ligoninės sąlygas ar kitus dalykus šiuo metu beprasmiška. Kai žmogus yra kaip politinių teroristų įkaitas, jam nesvarbu, kokios spalvos ten augalai, koks oras, ar yra televizorius arba kondicionierius. Jis yra įkaitas, jo gyvybei gresia pavojus.
Taip pat ir mano mama – ji toje patalpoje yra įkaitė. Jeigu ji nebūtų suimta dėl politinių motyvų – iš viso nesirgtų. Arba būtų gydoma ten, kur jai tinkamiau, ar namuose.
Bet įvyko tai, kas įvyko. Ją apkaltino ir nuteisė už tai, ko ji nepadarė. Ir toliau iš jos tyčiojamasi kiekvieną savaitę. Ateina jos apklausti į dušo kambarį, kviečia į teismus. Čia negalima kalbėti apie sąlygas – reikia kalbėti apie išlaisvinimą.
- Kokioje šiuo metu stadijoje antroji byla – dėl Jevgenijaus Ščerbano nužudymo, kuriuo kaltinama jūsų motina?
- Sausio 18 d. jai buvo pareikšti įtarimai ir generalinis prokuroras Viktoras Pšonka paskelbė, kad tyrimas užbaigtas. Bet iki šiol advokatai negali gauti pagrindinių bylos medžiagos dalių, kur yra liudininkų parodymai ir pagrindiniai dokumentai. Iš to, kas šiuo metu prieinama advokatų grupei, mes negalime spręsti apie bylą ir apie tai, kokie ten yra įrodymai.
O pagal mūsų naująjį kodeksą prokuratūra privalo surasti ne tik kaltinamuosius faktus, bet ir išteisinančius. Advokatų vaidmuo šiame tyrime turi būti lygiavertis. Nepaisant to, V. Pšonka jau pareiškė, kad tyrimas jau baigtas. Jis ne tik nesuteikė advokatams įstatymais numatytos teisės dalyvauti tyrime, bet net ir neduoda medžiagos, kurią prokuratūra neva surinko. Mes neįsivaizduojame, kokia tai medžiaga.
Analitikai, užsienio ekspertai, politologai sako, kad akivaizdu, jog visi tie faktai ir įrodymai sufalsifikuoti. Bet net ir šito mes negalime išsinagrinėti.
- Ar turite vilties, kad jūsų mama nebus nuteista ir už žmogžudystę?
- Mūsų teismų sistemą labai aiškiai atskleidė Oleksandro Volkovo byla Europos Žmogaus Teisių Teisme. Prieš keletą savaičių teismas paskelbė sprendimą, kuris atskleidė visą mūsų teismų sistemos iškrypimą ir neįgalumą. Bet visi Ukrainos gyventojai tą žino. Kalbėti, kad teismas nepriklausomai priims sprendimą, yra absurdiška.
Aišku, kad mamos bylos baigtis priklausys nuo vieno žmogaus iš žmonių grupės, kurie sufabrikavo ankstesnes bylas prieš ją, politinio sprendimo. Jie ir toliau tęsia represijas jai, jos kolegoms, gynėjams, jų šeimoms, deputatams ir daugybei Ukrainos žmonių.
- Tas žmogus – prezidentas V. Janukovyčius?
- Aišku, kad jeigu prezidentas V. Janukovyčius būtų suinteresuotas išlaisvinti politinius kalinius, jis jau seniai tai būtų padaręs.
Mes suprantame, kad nei teismų sistema, nei prokuratūra, nei penitencinė tarnyba neveikia nepriklausomai, pagal įstatymus, ypač, kai kalbama apie politinius kalinius – tiesioginius valdžios oponentus.
- Bet, jų teigimu, jūsų motina yra ne politinė kalinė, o kriminalinė.
- Visame pasaulyje valdžia, norėdama pašalinti savo politinius oponentus, nesako, kad jie jos politiniai oponentai, ir dėl tos priežasties juos pasodino į kalėjimą. Suprantama, kad yra bandoma rasti ir sufabrikuoti kokias nors kriminalines bylas, pavaizduojant juos kaip nusikaltėlius.
Tokia ir yra šios valdžios užduotis. Bet net ir su šia užduotimi jie nesugeba susidoroti. Bet kuri byla prieš mano mamą, kuri buvo pradėta ir pateko į teismą, neišlaikė juridinio testo. Ir mano mamos, ir kitų opozicijos veikėjų bylos – politinės.
Per visą šį laiką V. Janukovyčiaus grupė buvo nusamdžiusi šimtus tūkstančių ekspertų, kurie tikrino mano mamos veiklą, būnant ministre pirmininke, ir nerado nė gramo korupcijos – nieko, kas įrodytų, kad ji ką nors padarė siekdama naudos sau.
„Dujų byloje“ nei liudininkų parodymuose, nei bylos medžiagoje, nei iš pačių prokurorų nebuvo pasakyta, kad ji tai darė dėl naudos sau ar kad užsiėmė korupcija. To nebuvo. Neradus jokio pagrindo baudžiamajai bylai, bylos tiesiog fabrikuojamos viena po kitos.
J. Ščerbano byla reiškia, kad valdžia eina „va bank“. Ji peržengė visas moralumo, padorumo, teisėtumo, logikos ribas ir ryžosi absurdui. Žinodami, kad greitai bus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, kuris, kaip mes manome, nustatys visą mano mamos persekiojimų politiškumą, jie siekė sugluminti žmones. Bet, didžiausiam valdžios nusivylimui, 90 proc. Ukrainos žmonių netiki, kad mano mama susijusi su šia žmogžudyste.
- Ko tikitės iš Lietuvos? Ar mūsų šalis galėtų kaip nors padėti jūsų mamai?
- Lietuvoje vyks ES šalių ir jų rytų kaimynių vadovų susitikimas. Labai svarbu gauti Lietuvos valstybės palaikymą, o taip pat kitų Europos tautų, ypač, kai Lietuva vadovaus ES.
- Kokios priemonės priverstų Ukrainos valdžią išlaisvinti jūsų mamą? Protestai, straipsniai žiniasklaidoje, netgi olimpiados boikotas – neveiksmingi...
- Europos Parlamente ir įvairiuose komitetuose buvo priimta daugybė rezoliucijų, nustatant Ukrainai sąlygas, kad šiais metais ji galėtų žengti pirmąjį žingsnį dėl asociacijos sutarties.
Mes manome, kad Lietuva turėtų užimti kertinę strateginę poziciją ir sukurti tokias sąlygas, kad Ukraina įvykdytų visus reikalavimus. O tarp jų – ir politinių kalinių klausimo sprendimas, jų išlaisvinimas ir reabilitacija. Tai ir rinkimų sistemos reformos, ir reformos, susijusios su Ukrainoje veikiančių įstatymų humanizavimu.
- Ar valdžios represijos nukreiptos tik prieš jūsų mamą, ar ir pati jų patiriate?
- Toli gražu ne tik prieš ją. Gruodžio viduryje visiškai neteisėtai, nesilaikant jokių įstatyminių normų mano mamos teisininkui tiesiog buvo uždrausta išvykti į užsienį. Tai buvo padaryta specialiai, žinant, kad jis privalo išvykti į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Mūsų paštas tikrinamas, mes nuolat sekami. Sekamas kiekvienas mūsų žingsnis. Jie žino ir bijo to, kas vyksta. Mes giname ne tik mano mamą, bet ir apskritai demokratinių jėgų Ukrainoje pozicijas. Tas pats vyksta ir su keletu deputatų - jie taip pat neišleidžiami į užsienį, prieš juos taip pat pradedamos baudžiamosios bylos, iš jų bandoma atimti neliečiamybę, liejamas purvas. Vyksta kova be taisyklių.
Mes labai dėkingi už paramą demokratiniam Europos pasauliui. Be jos mes negalėtume eiti į priekį ir su tuo kovoti. Naujieji mamai mesti kaltinimai akivaizdžiai atskleidžia valdžios ir prezidento V. Janukovyčiaus motyvus. Akivaizdu, kad jis nori pašalinti savo oponentus iki 2015 metų, norėdamas išsaugoti savo valdžią.
Bet dabar esmė - ne areštai ir įkalinimai, bet gyvenimas ar mirtis. Neseniai poną Jurijų Lucenką praėjus dviem dienoms po operacijos dar tebekraujuojantį išvežė iš ligoninės atgal į koloniją. O prieš mano mamą kiekvieną dieną dirba juoda reklamos mašina, kuri stengiasi iš jos padaryti nusikaltėlę. Ir visa tai taip akivaizdu, kad netgi nėra prasmės įrodinėti, kad taip nėra.
- Kaip reaguojate į gandus, sklindančius apie jūsų mamą – pavyzdžiui, kad ji yra priklausoma nuo narkotikų?
- Nenoriu atsakyti į šį klausimą, atsiprašau, tai netinkamas klausimas.
- Kaip manote, jeigu per naujus rinkimus bus išrinktas naujas prezidentas – ar jūsų mamos padėtis pasikeis, ji išeis į laisvę?
- Tai priklauso nuo to, kas taps prezidentu. Ukrainoje demokratija dar gana jauna, dar nėra nusistovėję sklandūs santykiai tarp valdžios ir opozicijos. Dabartinė valdžia per trejus valdymo metus įrodė, kad mes grįžome atgal į 1990 metus, kuomet iš viso neegzistavo jokia politinė kultūra.
Dabar mes grįžtame į stalinizmą. Valdžia visus baugina, iš žmonių atimamos jų teisės, po vieną bandoma sunaikinti oponentus ir žmones, kurie gali pasipriešinti režimui. Tai labai pavojinga įvykių eiga. Viskas gali baigtis tuo, kad Ukraina gali tapti diktatūra šalia ES sienos.
Mes prašome demokratinio pasaulio pasipriešinti tokiai eigai, sustabdyti tai. Ukraina nusipelnė būti europietiška šalimi, laisva, civilizuota ir turtinga valstybe.
