Pavyzdžiui, taip nutiko garsiam Rusijos altininkui Jurijui Bašmetui. Kai muzikantas pareiškė, kad dievina prezidentą Vladimirą Putiną, toks gana įprastas Rusijos kūrėjams žingsnis nieko pernelyg nenustebino.
Bet kai J. Bašmetas atsisakė pasmerkti Kremliaus patvirtintą įstatymą, kuriuo amerikiečiams draudžiama įsivaikinti rusų našlaičius, alto virtuozas sulaukė antausio iš savo kolegos dainininko Sergejaus Nikitino.
Pastarasis atsisakė dalyvauti šventiniame koncerte, kuris buvo skirtas J. Bašmeto 60-ajam jubiliejui. Tai dar kartą paliudijo, kad Rusijos politinė kova vyksta ne tik Maskvos gatvėse, bet ir kultūros gyvenime.
Tad koks šiandien menininko vaidmuo V. Putino Rusijoje? Ar jis turėtų nepaisant nieko siekti finansavimo didesniems ir geresniems projektams? O gal įsilieti į kovą su politine sistema? Daryti tai, ko paprasti piliečiai negali sau leisti?
Liaupsės – ir per prievartą
Egzistuoja posakis, kad poetas Rusijoje yra visada daugiau nei poetas. Tą suprasdama šalies valdžia nevengia pasinaudoti talentingų tėvynainių parama. Menininkų pagyros politikams neabejotinai didelę tautos dalį nuteikia pozityviai savo valdžios atžvilgiu.
Štai aktorius ir teatro režisierius Jevgenijus Mironovas sutiko paremti V. Putino kandidatūrą prieš pernykščius prezidento rinkimus, sutikdamas nusifilmuoti reklamoje. Joje aktorius, kuris atliko pagrindinį vaidmenį ir Lietuvoje rodytame rusų TV seriale „Idiotas“, širdingai dėkojo V. Putinui už Rusijos ir Maskvos teatro klestėjimą.
Taip pat pasielgė ir aktorė Čulpan Chamatova, kurios labdaringa veikla priklauso nuo vyriausybės malonės. Reklaminiame klipe ji gyrė tuomet premjerą V. Putiną kaip savo žodžio besilaikantį principingą asmenį ir ragino už jį balsuoti.
Tiesa, vėliau žurnalistus pasiekė informacija, kad Č. Chamatova buvo tiesiog priversta prieš kamerą liaupsinti V. Putiną. Aktorės kolegos teigė, kad moteriai buvo užlaužta ranka, pagrasinta, kad jos fondas liks be paramos ir kad jos reputacija bus sugriauta, jeigu ji atsisakys filmuotis. Vienas jos kolega prasitarė, jog Č. Chamatova net verkė, kad jai reikės tą daryti.
Č. Chamatova buvo viena iš daugelio Rusijos menininkų, kurie pasirašė peticiją, smerkiančią Naujųjų metų išvakarėse priimtą įstatymą, nuskriaudžiantį šalies našlaičius.
Mirė dėl V. Putino širdies nepakankamumo?
Vadinamasis „Dimos Jakovlevo“ įstatymas įsigaliojo šių metų sausio pirmąją dieną. Po dviejų savaičių, sausio 13-ąją, Maskvoje įvyko tūkstantinės protesto eitynės, kuriomis norėta pademonstruoti nepritarimą naujajam teisės aktui. Tokio didelio opozicinio susibūrimo Rusijos sostinė nebuvo regėjusi jau daugelį mėnesių.
Rusų politikų priimtas „Dimos Jakovlevo“ įstatymas buvo atsakas į amerikiečių patvirtintą „Magnickio aktą“. Pagal šį JAV įstatymą, į Jungtines Valstijas uždrausta atvykti tiems Rusijos pareigūnams, kurie prisidėjo prie teisininko Sergejaus Magnitskio įkalinimo ir mirties.
Investicinio fondo „Hermitage Capital” teisininku dirbęs S. Magnitskis mirė Maskvos izoliatoriuje „Matroskaja tišina”, už grotų praleidęs 358 dienas. 37 metų vyras buvo sulaikytas 2008-aisiais, kai nustatė, kad Rusijos pareigūnai iš šalies biudžeto pasisavino 230 mln. JAV dolerių.
Apie tai V. Putinui dar kartą karčiai priminė visos Rusijos žiūrovų mylimas animatorius Jurijus Noršteinas.
Per sausio 19-ąją vykusią apdovanojimų ceremoniją jis pastebėjo, kad V. Putinas yra sakęs, jog S. Magnitskis mirė dėl širdies nepakankamumo. Čia pat animatorius paprieštaravo, iškeldamas savo versiją: iš tikrųjų S. Magnitskis mirė dėl V. Putino širdies nepakankamumo.
Auditorija prapliupo ploti.
Įstatymas sukiršino muzikantus
Tuo metu altininkas J. Bašmetas per spaudos konferenciją, vykusią sausio 24-ąją, į klasikinės muzikos pasaulio atstovų gretas įnešė nepasitenkinimo. Konferencija buvo skirta J. Bašmeto jubiliejiniam koncertui pristatyti.
Tuomet dviejų Maskvos orkestrų dirigentas, paklaustas kaip vertina „Dimos Jakovlevo“ įstatymą, jo nepasmerkė.
Po kelių dienų, duodamas interviu naujienų agentūrai „Associated Press“, J. Bašmetas pripažino, kad antiamerikietiški įstatymai neturėtų spręsti vaikų likimo. Tačiau pridūrė, kad naujasis Rusijos įstatymas padidino pačios šalies gyventojų susidomėjimą našlaičiais ir jų padėtimi. Jo nuomone, galbūt patys rusai nuo šiol dažniau įsivaikins.
„Kai kuriuos dalykus reikia spręsti šalies viduje. Gerai, kad šis klausimas iškeltas tokiu prieštaringu būdu. Dabar ši problema atsidūrė dėmesio centre. Mūsų vyriausybė rūpinasi šių vaikų gerove“, - teigė J. Bašmetas. Bet toks požiūris buvo nepriimtinas garsiajam Rusijos bardui S. Nikitinui. Jis pareiškė, kad jam nerūpi, ar J. Bashmetas dievina prezidentą, bet draudimo įvaikinti pateisinimas peržengė ribas.
„Įvaikinimo klausimas neturi nieko bendra su politika, - sakė S. Nikitinas. - Tai humaniškumo, moralės klausimas“.
M. Rostropovičius buvo išvarytas
Šis atvejis, kai J. Bašmetas nusprendė remti V. Putiną, nėra išskirtinis. Klasikinės muzikos atlikėjams Rusijoje retai pavyksta atsiriboti nuo politikos.
Pavyzdžiui, V. Putino režimą atvirai yra parėmęs pasaulinio garso rusų dirigentas Valerijus Gergijevas. Po trumpo 2008-ųjų Rusijos ir Gruzijos karo dėl Pietų Osetijos, Sankt Peterburgo Marijos teatro meno vadovas surengė koncertą Pietų Osetijos sostinėje, priešais sugriautą vyriausybės pastatą.
Tuo metu violončelininkas ir dirigentas Mstislavas Rostropovičius dėl paramos sovietų disidentams (tarp jų – ir rašytojas Aleksandras Solženicynas) praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje buvo priverstas išvykti iš Sovietų Sąjungos.
Keletą metų pragyvenęs JAV, M. Rostropovičius grįžo į Sovietų Sąjungą, kuri tuo metu jau buvo pradėjusi byrėti.
Petys petin su Boriso Jelcino šalininkais, laikydamas rankose „Kalašnikovą“, maestro priešinosi konservatyviems komunistams, bandžiusiems paimti Rusijos valdžią per 1991-ųjų pučą.
Tiesa, daugybė muzikantų stengiasi nesikišti į politiką. Toks menininkų nusišalinimas buvo itin gajus sovietiniais laikais, kai už disidentinę veiklą grėsė represijos.
Parengė Eglė Buitkienė
