„Mes negalime pasakyti, ar bus susitarta..., požiūriai vis dar gerokai nutolę vienas nuo kito“, - sakė A. Merkel, eidama į viršūnių susitikimą, kuriame vyrauja požiūrių į biudžetą skirtumai.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pareiškė, kad jis nepritars biudžeto projektui, kuriame „užmirštamas žemės ūkis ir ignoruojamas augimas“.
„Atvykau siekti susitarimo, bet tik jeigu tai yra įmanoma, - sakė F. Hollande'as - Jeigu kai kurie bus neracionalūs, aš bandysiu juos įtikinti, bet tik iki tam tikro taško“.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas perspėjo, kad susitarimas dėl ES biudžeto neįmanomas, jeigu nebus dar labiau apkarpyti viršūnių susitikime lapkričio mėnesį pateikti skaičiai, sukėlę nesutarimus.
„Kai paskutinį kartą čia susitikime lapkričio mėnesį, pateikti skaičiai buvo per dideli. Juos reikia sumažinti. Ir jeigu jie nesumažės, nebus jokio susitarimo“, - žurnalistams sakė D. Cameronas prieš pat derybas Briuselyje.
Čekija yra pasiruošusi vetuoti Europos Sąjungos (ES) 2014-2020 metų biudžeto pasiūlymą.
„Vykstu derybų į Briuselį dėl daugiamečio finansinio plano, gavęs tvirtą ir nedviprasmišką Čekijos vyriausybės mandatą. Mums šis pasiūlymas yra nepriimtinas ir mes tikrai pasinaudosime veto teise“, - sakė šalies premjeras Petras Nečasas.
„Jeigu Europa kompromiso siekia bet kokia kaina, gali atsisakyti savo bendrosios politikos, užmiršti žemės ūkį ir ignoruoti augimą, aš nepritarsiu“, - patikino Prancūzijos vadovas F. Hollande.
„Prancūzija suvokia, kad išlaidas mažinti privaloma, bet kartu negalima silpninti ekonomikos“, - pridūrė jis.
Didžiosios Britanijos premjeras D. Cameronas praėjusių metų specialiame viršūnių susitikime nesutiko su trilijono eurų biudžetu septynerių metų laikotarpiui, nepaisant ES prezidento Hermano Van Rompuy pasiūlyto išlaidų karpymo.
H. Van Rompuy pasiūlė, kad 2014-2020 metais ES biudžeto išlaidos būtų sumažintos 75 mlrd. eurų - iki 973 mlrd. eurų.
D. Cameronas ketvirtadienį perspėjo, kad „Europos Sąjungai nereikėtų imuniteto nuo visokiausio spaudimo, kurį mes patyrėme, kad sumažintume išlaidas..., ir tai turime daryti tiesiog visoje Europoje“.
„Mes siekiame mažesnio ir modernesnio Europos biudžeto, biudžeto, kuris bus teisingas Čekijos Respublikai“, - kalbėjo P.Nečasas, čia garsėjantis išlaidų mažinimo priemonių rėmimu, kai tai yra būtina.
„Mums nereikia jokių privilegijų, bet šis pasiūlymas mums yra neteisingas“, - pridūrė premjeras.
Tuo tarpu Čekijos nacionalinis radijas, cituodamas diplomatinius šaltinius, pranešė, kad P. Nečasas siekia, jog ES biudžete būtų numatyta daugiau lėšų Čekijos skurdesnių regionų plėtrai.
Vokietijos kanclerė A. Merkel pažymėjo, kad stengsis daryti viską, jog būtų pasiektas susitarimas, kuris leistų 27 šalių aljansui judėti į priekį per ekonominį sunkmetį.
Pasak jos, susitarti dabar yra labai svarbu, kai vadovų susitikimas lapkritį baigėsi karčiai - lyderiai nesutarė dėl apkarpymų ir išlaidų prioritetų.
A. Merkel pabrėžė, jog reikia visokeriopo balanso biudžetui suderinti.
„Šiais ekonominio nesaugumo ir didelio nedarbo laikais itin svarbu, kad mes galėtume planuoti ir leistume pinigus, iš vienos pusės - atsargiai, iš kitos - laikantis solidarumo tarp pagrindinių mokančių ir (paramą) gaunančių šalių“, - pažymėjo ji.
Susitarti - būtina
Neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad susitarti dėl Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2014-2020 metams būtina. Lietuvai, anot jos, būtų gerai gauti ne mažiau kaip per šį septynerių metų laikotarpį.
„Susitarimas dėl Europos Sąjungos ilgametės finansinės perspektyvos yra būtinas. Kompromiso anksčiau ar vėliau reikės ieškoti, nes kuo vėliau bus patvirtintas biudžetas, tuo vėliau šalys narės gaus paramą. Europos Sąjungos gaunama parama sudaro apie ketvirtį metinio mūsų šalies biudžeto ir yra labai svarbi Lietuvos ekonomikai“, - prieš ES lyderių derybas sakė prezidentė.
„Tikiuosi, kad mes bent jau sugebėsime apginti paketą, kurį sugebėjome susiderėti lapkričio mėnesį, gal šiek tiek pataisant situaciją, - kalbėdama su Lietuvos žurnalistais teigė D. Grybauskaitė. - (...) Būtų tikrai gerai, jeigu gautume ne mažiau kaip gavome per šį septynerių metų laikotarpį.“
Nurodyti kokius nors skaičius ji atsisakė, tvirtindamas, jog tai daryti prieš derybas būtų negerai.
Pernai lapkritį ES šalims neradus sutarimo dėl daugiamečio biudžeto, derybos buvo atidėtos. Pasak Lietuvos vadovės, pagrindinis Lietuvos tikslas yra teisingesnis ES paramos paskirstymas.
Šiose derybose Lietuvai svarbios trys pozicijos - struktūrinių fondų, žemės ūkio ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas.
Pasak prezidentės, svarbiausia siekti Lietuvai naudingiausio bendro finansinio paketo.
Paklausta, kas pasikeitė per kelis mėnesius nuo lapkričio, kai nepavyko susitarti, D. Grybauskaitė sakė tikinti, jog pasikeitė šalių nusiteikimas.
„Jos supranta, kad lieka vis mažiau laiko, kad reikia jau susiderėti, jau reikėjo vakar susiderėti. Nes apie šešis-aštuonis mėnesius trunka derybos su Europos Parlamentu dėl atskirų programų, jeigu norime, kad nauji pinigai, naujos europinės programos ateitų jau nuo 2014 metų“, - tvirtino Lietuvos vadovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad ateityje įtampų gali tik daugėti, mat kuriose ES šalyse rudenį vyks rinkimai.
D. Grybauskaitės teigimu, skirstant 2014-2020 metų biudžetą turi būti įvertintas ekonominės krizės poveikis, šalies pastangos tvarkant finansus ir gebėjimai įsisavinant ES paramą. Baltijos šalys labiausiai nukentėjo nuo ekonominės krizės, tačiau tapo griežtos finansinės drausmės ir atsakingo finansų valdymo pavyzdžiu visai ES.
