„Mes negalime pasakyti, ar bus susitarta..., požiūriai vis dar
gerokai nutolę vienas nuo kito“, - sakė A. Merkel, eidama į
viršūnių susitikimą, kuriame vyrauja požiūrių į biudžetą
skirtumai.
Prancūzijos prezidentas
Francois Hollande'as pareiškė, kad jis nepritars biudžeto projektui, kuriame
„užmirštamas žemės ūkis ir ignoruojamas augimas“.
„Atvykau siekti susitarimo, bet tik jeigu tai yra įmanoma, -
sakė F. Hollande'as - Jeigu kai kurie bus neracionalūs, aš bandysiu
juos įtikinti, bet tik iki tam tikro taško“.
Didžiosios Britanijos
premjeras Davidas Cameronas perspėjo, kad susitarimas dėl ES biudžeto neįmanomas, jeigu nebus
dar labiau apkarpyti viršūnių susitikime lapkričio mėnesį
pateikti skaičiai, sukėlę nesutarimus.
„Kai paskutinį kartą čia susitikime lapkričio mėnesį,
pateikti skaičiai buvo per dideli. Juos reikia sumažinti. Ir jeigu
jie nesumažės, nebus jokio susitarimo“, - žurnalistams sakė
D. Cameronas prieš pat derybas Briuselyje.
Čekija yra pasiruošusi vetuoti
Europos Sąjungos (ES) 2014-2020 metų biudžeto pasiūlymą.
„Vykstu derybų į Briuselį dėl daugiamečio finansinio plano,
gavęs tvirtą ir nedviprasmišką Čekijos vyriausybės mandatą.
Mums šis pasiūlymas yra nepriimtinas ir mes tikrai pasinaudosime
veto teise“, - sakė šalies premjeras Petras Nečasas.
„Jeigu Europa kompromiso siekia bet kokia kaina, gali atsisakyti
savo bendrosios politikos, užmiršti žemės ūkį ir ignoruoti
augimą, aš nepritarsiu“, - patikino Prancūzijos vadovas F. Hollande.
„Prancūzija suvokia, kad išlaidas mažinti privaloma, bet kartu
negalima silpninti ekonomikos“, - pridūrė jis.
Didžiosios Britanijos premjeras D. Cameronas praėjusių metų specialiame
viršūnių susitikime nesutiko su trilijono eurų biudžetu
septynerių metų laikotarpiui, nepaisant ES prezidento Hermano Van
Rompuy pasiūlyto išlaidų karpymo.
H. Van Rompuy pasiūlė, kad 2014-2020 metais ES biudžeto
išlaidos būtų sumažintos 75 mlrd. eurų - iki 973 mlrd. eurų.
D. Cameronas ketvirtadienį perspėjo, kad „Europos
Sąjungai nereikėtų imuniteto nuo visokiausio spaudimo, kurį mes
patyrėme, kad sumažintume išlaidas..., ir tai turime daryti tiesiog
visoje Europoje“.
„Mes siekiame mažesnio ir modernesnio Europos biudžeto,
biudžeto, kuris bus teisingas Čekijos Respublikai“, - kalbėjo
P.Nečasas, čia garsėjantis išlaidų mažinimo priemonių
rėmimu, kai tai yra būtina.
„Mums nereikia jokių privilegijų, bet šis pasiūlymas mums yra
neteisingas“, - pridūrė premjeras.
Tuo tarpu Čekijos nacionalinis radijas, cituodamas diplomatinius
šaltinius, pranešė, kad P. Nečasas siekia, jog ES biudžete būtų
numatyta daugiau lėšų Čekijos skurdesnių regionų plėtrai.
Vokietijos kanclerė A. Merkel pažymėjo, kad stengsis daryti viską, jog būtų
pasiektas susitarimas, kuris leistų 27 šalių aljansui judėti į
priekį per ekonominį sunkmetį.
Pasak jos, susitarti dabar yra labai svarbu, kai vadovų
susitikimas lapkritį baigėsi karčiai - lyderiai nesutarė dėl
apkarpymų ir išlaidų prioritetų.
A. Merkel pabrėžė, jog reikia visokeriopo balanso biudžetui
suderinti.
„Šiais ekonominio nesaugumo ir didelio nedarbo laikais itin
svarbu, kad mes galėtume planuoti ir leistume pinigus, iš vienos
pusės - atsargiai, iš kitos - laikantis solidarumo tarp pagrindinių
mokančių ir (paramą) gaunančių šalių“, - pažymėjo ji.
Susitarti - būtina
Neeiliniame Europos Vadovų Tarybos
(EVT) posėdyje dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia,
kad susitarti dėl Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2014-2020 metams
būtina. Lietuvai, anot jos, būtų gerai gauti ne mažiau kaip per
šį septynerių metų laikotarpį.
„Susitarimas dėl Europos Sąjungos ilgametės finansinės
perspektyvos yra būtinas. Kompromiso anksčiau ar vėliau reikės
ieškoti, nes kuo vėliau bus patvirtintas biudžetas, tuo vėliau
šalys narės gaus paramą. Europos Sąjungos gaunama parama sudaro
apie ketvirtį metinio mūsų šalies biudžeto ir yra labai svarbi
Lietuvos ekonomikai“, - prieš ES lyderių derybas sakė prezidentė.
„Tikiuosi, kad mes bent jau sugebėsime apginti paketą, kurį
sugebėjome susiderėti lapkričio mėnesį, gal šiek tiek pataisant
situaciją, - kalbėdama su Lietuvos žurnalistais teigė
D. Grybauskaitė. - (...) Būtų tikrai gerai, jeigu gautume ne mažiau
kaip gavome per šį septynerių metų laikotarpį.“
Nurodyti kokius nors skaičius ji atsisakė, tvirtindamas, jog tai
daryti prieš derybas būtų negerai.
Pernai lapkritį ES šalims neradus sutarimo dėl daugiamečio
biudžeto, derybos buvo atidėtos. Pasak Lietuvos vadovės,
pagrindinis Lietuvos tikslas yra teisingesnis ES paramos paskirstymas.
Šiose derybose Lietuvai svarbios trys pozicijos - struktūrinių
fondų, žemės ūkio ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo
finansavimas.
Pasak prezidentės, svarbiausia siekti Lietuvai naudingiausio
bendro finansinio paketo.
Paklausta, kas pasikeitė per kelis mėnesius nuo lapkričio, kai
nepavyko susitarti, D. Grybauskaitė sakė tikinti, jog pasikeitė
šalių nusiteikimas.
„Jos supranta, kad lieka vis mažiau laiko, kad reikia jau
susiderėti, jau reikėjo vakar susiderėti. Nes apie
šešis-aštuonis mėnesius trunka derybos su Europos Parlamentu dėl
atskirų programų, jeigu norime, kad nauji pinigai, naujos europinės
programos ateitų jau nuo 2014 metų“, - tvirtino Lietuvos vadovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad ateityje įtampų gali tik daugėti,
mat kuriose ES šalyse rudenį vyks rinkimai.
D. Grybauskaitės teigimu, skirstant 2014-2020 metų biudžetą
turi būti įvertintas ekonominės krizės poveikis, šalies pastangos
tvarkant finansus ir gebėjimai įsisavinant ES paramą. Baltijos
šalys labiausiai nukentėjo nuo ekonominės krizės, tačiau tapo
griežtos finansinės drausmės ir atsakingo finansų valdymo
pavyzdžiu visai ES.