Europos Sąjungos lyderiai susitarė dėl biudžeto

ES valstybių lyderiai, suderinę ryškiai skirtingus požiūrius, jau prisiėmė atsakomybę laikytis griežto taupymo biudžeto 2014-2020 metais. „Aš tikiuosi, kad Europos Parlamentas prisiims savo (atsakomybę)“, - sakė H. Van Rompuy po ilgiau kaip parą trukusio derybų maratono.

Tačiau keturių didžiausių grupių Europarlamente vadovai sako, kad jie nepritars biudžetui, jeigu pastarasis nepadės skatinti ES ekonomikos augimo.

„Europos Parlamentas negali pritarti tokiai sutarčiai, kokia ji yra dabar“, - sakoma bendrame pareiškime, kuriuo apgailestaujama, kad H. Van Rompuy nepasitarė su jais iš anksto.

„Tikros derybos prasidės dabar su Europos Parlamentu. Mes laikysimės savo prioritetų, kuriuos aiškiai apibrėžėme daugybę kartų“, - pažymima pareiškime.

H. Van Rompuy perspėjo, kad Europos biudžetas nėra „sąskaitybos pratimas“ ir prieš atmesdami jį, įstatymų leidėjai turi „labai rūpestingai“ pagalvoti apie galimas milžiniškas pasekmes ekonomikai, užimtumui ir ateities perspektyvai.

Šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Airija pradės derybas su Europarlamentu, siekdama suderinti skirtingus požiūrius, kad sutarčiai būtų pritarta.

ES valstybių lyderiai penktadienį susitarė dėl 3 procentais sumažinto biudžeto 2014-2020 metams, suderinę labai skirtingus požiūrius į tai, kaip reikėtų valdyti išlaidas griežto taupymo laikais daugumoje ES narių.

D. Grybauskaitė liko patenkinta

"Visas Europos biudžetas sudėtingas. Jis pirmą kartą realiai sumažintas ir nuo pirminių pasiūlymų sumažėjęs beveik 33 mlrd. eurų.

Taip, Europai tai nėra gera žinia. Bet net tokiomis sunkiomis sąlygomis Lietuva sugebėjo išsiderėti beveik 10 proc. didesnį paketą, nei turėjo šioje finansinėje perspektyvoje. Taigi, Lietuva išsikovojo 4 milijardus ir pasiekė 44, 5 milijardų litų septynerių metų paketą“, - rezultatu džiaugėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Po derybų Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžė, kad tokiu Europai sudėtingu metu pasiektas visoms šalims geriausias įmanomas rezultatas.

"Įvertinant kaip mažėjo visas ES biudžetas ir sunkumus, su kuriais susiduria Europa - tai geriausias rezultatas, kokio tik galėjo tikėtis Lietuva. Daugiau nei 44 milijardai litų septyneriems metams - tikrai didelė injekcija Lietuvos ekonomikai ir naujos galimybės šalies žmonėms",- teigia šalies vadovė.

Lietuvai iš drastiškai sumažinto ES biudžeto vis dėlto pavyko išsiderėti beveik 1 milijardu litų didesnę nei 2007-2013 metais struktūrinių fondų paramą. Einamosiomis kainomis Lietuvai skirta daugiau nei 25 milijardai litų struktūrinės paramos.

Parama žemės ūkiui - kaimo plėtrai ir tiesioginėms išmokoms sudarys 17,2 mlrd. litų. Tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbams didės 70 proc. ir iki 2020 metų pasieks 196 eurų (676 Lt) už ha.

 Lietuvai taip pat pavyko išsikovoti, kad nebūtų apriboti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo terminai. IAE uždarymas bus finansuojamas kaip numatyta Lietuvos stojimo į ES sutartyje.

Einamosiomis kainomis 2014-2020 metų laikotarpiui IAE uždarymui skiriama 1,5 milijardo litų (450 mln. eurų), taip pat 1,03 milijardo litų (300 mln. eurų) nepanaudotų lėšų perkeliama iš dabartinės finansinės perspektyvos. Taigi, iš viso per artimiausius septynerius metus IAE uždarymo darbams Lietuva galės panaudoti 750 mln. eurų.

Daugiamečiame ES biudžete taip pat numatyta nauja Europos infrastruktūros tinklų priemonė, iš kurios bus finansuojami energetikos, transporto ir tele komunikacijų projektai. Joje numatyta 29 mlrd. eurų. Lietuvai tai galimybė gauti finansavimą svarbiems energetiniams projektams - elektros ir dujų jungtims.

EVT suderėtą naująjį daugiametį ES biudžetą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas.

D. Cameronas kalba apie reformas

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as penktadienį pareiškė, kad sutartis dėl ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto yra „geras kompromisas“.

„Toks susitarimas paprastai ilgai rengiamas, bet manau, kad tai yra geras kompromisas“, - sakė jis pasibaigus 25 valandas trukusių įtemptų derybų maratonui dėl beveik trilijono eurų biudžeto 2014-2020 metams.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas pasidžiaugė, kad penktadienį susitarta dėl mažiausio ES biudžeto, ir, anot jo, tai esąs ženklas, kad Europos Sąjungos reforma yra galima.

„Gerai, kad mes turime sutartį, - sakė D. Cameronas, aktyviausiai siekęs ES išlaidų apkarpymo. - Tai rodo, kad dirbant su sąjungininkėmis, įmanoma imtis realių veiksmų reformų Europos Sąjungoje link“.

Dabar Europos Parlamentui, lig šiol buvusiam nusiteikusiam prieš ką tik sutartą ES biudžeto išlaidų mažinimą, teks atsakomybė patvirtinti šią sutartį, pažymėjo penktadienį ES prezidentas Hermanas Van Rompuy.

ES valstybių lyderiai, suderinę ryškiai skirtingus požiūrius, jau prisiėmė atsakomybę laikytis griežto taupymo biudžeto 2014-2020 metais. „Aš tikiuosi, kad Europos Parlamentas prisiims savo (atsakomybę)“, - sakė H. Van Rompuy.

Derybos vyko ilgiau negu parą

Atspindintis sunkius laikus Europos ekonomikoje, šis biudžetas bus pirmasis griežto taupymo biudžetas per šešis dešimtmečius. Pirmuose pranešimuose minima, kad sutarta apkarpyti išlaidas trimis procentais.

Britų premjeras Davidas Cameronas, akivaizdžiai palaikomas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, energingiausiai siekė, kad niekam nebūtų didinamos išlaidos griežto taupymo laikais.

Prancūzija, kartu su Italija, stengėsi apginti išlaidas, kurios užtikrintų augimo spartėjimą ir užimtumo didėjimą rekordinio nedarbo laikais.

Pradiniame projekte buvo numatyta, kad konkrečios išlaidos arba „mokėjimai“ 2014 metais būtų 908,4 mlrd. eurų, nustatant aukščiausias „lubas“ - 960 mlrd. eurų - išlaidų „įsipareigojimams“ biudžete.

Tai sudaro vos vieną procentą aljanso Bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 3,0 proc. apkarpytą 2007-2013 metų biudžetą.

Prieš tai svarstyta maksimali 960 mlrd. eurų ES narių „įsipareigojimų“ suma 2014-2020 metams taip pat yra mažesnė negu ankstesnė 973 mlrd. eurų riba, kurią D. Cameronas ir jo sąjungininkai, tokie kaip Nyderlandai, atmetė per ankstesnį viršūnių susitikimą lapkritį, kuris baigėsi nepriėmus jokio susitarimo.

ES biudžeto formavimo procese įsipareigojimais vadinama didžiausia suma, kuri gali būti skirta Bendrijoms programoms septynerių metų finansavimo laikotarpį, tuo tarpu faktinės išlaidos arba „mokėjimai“ paprastai būna mažesni, nes dalis projektų atidedami arba atšaukiami.

Europos Komisija iš pradžių pageidavo, kad 2014-2020 metų biudžete Bendrijos narių įsipareigojimai būtų padidinti 5 proc. iki 1,04 trln. eurų ir sudarytų apie 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto.

Naujojo susitarimo metmenys buvo sukurti per intensyvias diskusijas mažesnėse grupėse ketvirtadienio vakarą. Juose siūloma skirti 6 mlrd. eurų naujam fondui, kuris spręstų jaunimo nedarbo problemas.

Šiuo metu Bendrijoje darbo neturi daugiau nei 26 mln. žmonių. Ispanijoje ir Graikijoje trys iš penkių jaunuolių, jaunesnių nei 25 metų, yra bedarbiai.

Net jeigu ES lyderiams pavyktų peržengti didėjantį atotrūkį tarp daugumos šiaurinių narių, kurios daugiausiai įneša į Bendrijos iždą ir yra linkusios mažinti išlaidas, bei pietinių valstybių, siekiančių apsaugoti jų gaunamų lėšų srautus, biudžeto projektui dar gali iškilti kliūčių Europos Parlamente.

Kad biudžetas būtų patvirtintas, jam turi pritarti dauguma parlamentarų per laisvą ir slaptą balsavimą. Europos Parlamento vadovas Martinas Schulzas anksčiau perspėjo, kad anksčiau pasiūlytos „į praeitį žvelgiančios“ sumos pateikia „blogiausio iš visų pasaulių“ perspektyvą.

Apie 35 tūkst. ES valdininkų jau pradėjo streiką, baiminantis, kad jie neteks darbo ir premijų.

Italija įnirtingai kovojo, kad lėšos būtų kuo mažiau apkarpytos, argumentuojant, kad jos reikalingos skatinant darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Šios pastangos gali uždirbti politinio kapitalo Italijos premjerui Mario Monti prieš šį mėnesį vyksiančius rinkimus, kurie taip pat gali sugrąžinti į valdžią Silvio Berlusconi.

D. Cameronas, kuris praeitą mėnesį surizikavo atsidurti atskirtyje dėl sprendimo surengti referendumą, ar Britanija turėtų likti ES nare, nedelsiant atvertė savo kortas.

„Kai buvome čia paskutinį kartą lapkritį, pasiūlyti skaičiai buvo smarkiai per dideli. Jie turėjo sumažėti - ir jeigu nesumažės, susitarimo nebus“, - sakė jis.

Pasak vieno aukšto rango diplomato, M. Monti kėlė klausimą, kiek ES lyderiai turėtų nusileisti Londono reikalavimams.

„Negalime priimti sutarties, padiktuotos Didžiosios Britanijos - šalies, dėl kurios nesame tikri, ar ji tebebus ES narė 2017 metais“, - Italijos vyriausybės vadovas pareiškė prie derybų stalo.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as perspėjo, kad paramos ūkininkams ir investicijų į ekonomikos plėtrą mažinimą laikys riba, kurios nevalia peržengti.

Didžiausia ES biudžeto pajamų dalis nukreipiama Bendrajai žemės ūkio politikai, palaikančiai ūkininkus, ir sanglaudos fondams, skirstantiems pinigus naujosioms ES narėms, kad jų ekonomika prisivytų turtingesnes partneres.