Būtent J. Bidenui, 1994 metais Senate jau dalyvavusiam žodžių mūšiuose dėl ginklų su respublikonais, prezidentas Barackas Obama patikėjo naujausią savo iniciatyvą.
Siūlyti visą paketą priemonių, kaip sugriežtinti ginklų pardavimo ir laikymo taisykles, B. Obama apsisprendė kone iškart po žudynių Sandi Huko mokykloje Konektikuto valstijoje.
Žinoma, tiek JAV lyderis, tiek J. Bidenas supranta: jau prasidėjusį mūšį galima lyginti su didžiulio akmens ridenimu į kalną. Kodėl?
Atsimušama į lobistų skydus
Pirmiausia kliūtys – politinės. Kongreso nariai iš Demokratų partijos, atstovaujančios Amerikos provincijos valstijoms, nenori prarasti konservatyvių piliečių balsų ateities rinkimuose.
O respublikonų kontroliuojami Atstovų Rūmai tokie pakrikę, kad nesugeba patvirtinti net savo pačių pasiūlytų teisės aktų – ką jau kalbėti apie Baltųjų rūmų pasiūlymus.
Kažin ar galima tikėtis plataus pritarimo ir visoje šalyje. Kad ir kaip dažnai B. Obama sakytų nesiekiantis apskritai uždrausti šaunamųjų ginklų, būtent tai savo reklamose nuolatos kartoja galinga Nacionalinė šaulių asociacija (NŠA).
Tiesa, kelios apklausos sausio viduryje parodė, kad 55 proc. amerikiečių pritaria griežtesnei ginklų kontrolei, o jai prieštarauja 44 proc.
Tačiau galima neabejoti, kad NŠA dar labiau suagresyvins savo kampaniją ir vis daugiau amerikiečių patikės neva piktais Baltųjų rūmų kėslais.
Svarbūs pasiūlymai pasmerkti
Apžvalgininkai jau spėlioja, kurias iš siūlomų priemonių B.Obamai gali pasisekti įgyvendinti. Perspektyvos, regis, niūrios.
Pavyzdžiui, Kongrese tikriausiai neužteks balsų uždrausti pardavinėti didelės talpos šovinių dėtuves, kurias naudojo daugelis pastarojo meto šaulių per masines žudynes.
NŠA prezidentas Davidas Keene’as ir Senato daugumos lyderis Henry Reidas taip pat jau pareiškė, kad iš naujo uždrausti šturmo šautuvų pardavimą beveik neįmanoma.
Bene vienintelis svarbesnis pasiūlymas, kurio nesipurto ir respublikonai bei NŠA, yra bendrojo ginklus perkančių žmonių biografijos patikrinimo įvedimas.
Ginčijamasi ne dėl visko
Dėl kitų, smulkesnių B. Obamos pasiūlymų Amerikoje netgi pernelyg nesiginčijama. Esą jie iš esmės nesikerta su Konstitucijoje numatytomis asmens laisvėmis.
Tarp jų – tikslus ginklų pirkėjų ir pardavėjų įvardijimas sandorių dokumentuose, numatomi smurto vaizdavimo kine bei kompiuteriniuose žaidimuose ir realios padėties sąsajų tyrimai.
Kongreso taip pat prašoma skirti apie 50 mln. dolerių problemoms, susijusioms su amerikiečių psichikos sveikata, spręsti.
„Visa tai siūlome norėdami apsaugoti savo vaikus. Tai – svarbiausia mūsų visuomenės užduotis. Ar ją įveiksime, spręs ateities kartos”, – pažymėjo B. Obama.
Ką JAV reiškia ginklai?
Šaunamieji ginklai – viena svarbiausių diskusijų temų nuo pat Jungtinių Amerikos Valstijų įkūrimo 1776 metais. Piliečiai nuolat svyruoja tarp didesnės asmeninės laisvės ir didesnio viešojo saugumo.
1791 m. 2-ojoje Konstitucijos pataisoje pabrėžiama „gerai reguliuojamų piliečių būrių” teisė „laikyti ir nešiotis” ginklus.
1934 metais, norėdamas pažaboti gangsterių gaujas, Kongresas pagal Nacionalinį šaunamųjų ginklų įstatymą apmokestino sunkiuosius kulkosvaidžius ir kitokius ginklus, pamėgtus tokių nusikaltėlių kaip Alas Capone.
1968 m. po Martino Lutherio Kingo ir Roberto F. Kennedy nužudymo priimtas Ginklų kontrolės įstatymas, kuriuo uždrausta pardavinėti šaunamuosius ginklus kai kuriems nusikaltėliams, nestabilios psichikos asmenims ir persekiotojams.
1986-aisiais, susirūpinus dėl pernelyg didelių Alkoholio, tabako, šaunamųjų ginklų ir sprogmenų biuro galių, priimtas liberalesnis Šaunamųjų ginklų savininkų apsaugos įstatymas.
1994 metais Kongresas uždraudė pardavinėti didžiąją dalį pusiau automatinių šturmo šautuvų. Draudimas nuo 2004-ųjų nebegalioja.
