Iš viso pasaulio susirinkusiems profesionalams rūpėjo Europos Sąjungos (ES) ateitis, situacija Pietryčių Europoje ir Kaukaze, padėtis Malyje, Sirijoje, Irane.
Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius „Lietuvos rytui” teigė, kad konferencijoje nebuvo vienos vyraujančios temos. Bet pripažino, kad kai kurios jų pelnė daugiau dėmesio nei kitos.
„Pavyzdžiui, daugiau dėmesio sulaukė Sirijos opozicijos atstovai, kurie dalyvavo naktinėje sesijoje, po to susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru (Sergejumi Lavrovu. – Red.)”, – sakė ministras.
Permainų dėl Sirijos nebus?
– Ar kalbant apie Siriją matyti koks nors proveržis? Galbūt yra ženklų, kad tarptautinė bendruomenė nustos stebėti šį konfliktą iš šalies ir aktyviau į jį įsikiš?
– Jei atvirai, nepastebėjau, kad būtų koks nors proveržis. Dalyviai savo nuomonės nepakeitė. Suprantama, šalys norėtų taikaus sprendimo, o ne konflikto eskalavimo. Bet tai irgi nieko nauja.
– Kai kurie šaltiniai pastebi, kad Miunchene padėtis Malyje buvo palyginta su Sirija. Esą jei Prancūzija nusiuntė pajėgas į Malį kovoti su islamistais, kodėl to negalima padaryti ir su Sirija. Ar reikėtų lyginti Malį su Sirija?
– Manau, kad to nereikėtų daryti. Bet aš tokių palyginimų nesureikšminčiau. Kai žmonės diskutuoja neoficialiai, ypač kai sesija naktinė ir prasideda 22 valandą 30 minučių, pats laikas nuteikia neoficialiam bendravimui. Daug kas kartais mėgina perlenkti lazdą, bet to nereikėtų dramatizuoti. Tai – normali diskusija.
Pokalbis – konstruktyvus
– Tokiuose renginiuose svarbūs ir į oficialią darbotvarkę neįtraukiami susitikimai. Vienas tokių jūsų pokalbių buvo su Rusijos diplomatijos vadovu S. Lavrovu. Kaip jis vyko?
– Pokalbio atmosfera buvo labai konstruktyvi ir, sakyčiau, draugiška. Toks ir buvo susitikimo tikslas, nes ministrų lygiu tai buvo pirmasis mūsų kontaktas.
Abu sutarėme, jog mums reikia intensyvinti bendradarbiavimą, kad jis vyktų visais lygmenimis, kad būtų kuo mažiau pauzių. Susidaro uždaras ratas: jei nėra politinės valios kokiems nors klausimams spręsti, ir darbo grupės stringa. Jei darbo grupės neparengia medžiagos, ir politiniam susitikimui nėra priežasčių.
Mano nuomone, kurią išdėsčiau ir S. Lavrovui, tas uždaras ratas gali pajudėti, jei bus politinė valia ir jei sieksime per klausimus, kuriuose galime matyti bendrą vardiklį, paveikti sritis, kuriose, deja, nuomonės skiriasi.
Tokių sričių yra. Tačiau jei kalbėsime vien tik apie skirtumus, negalėsime tikėtis pažangos. Čia mūsų požiūriai lyg ir sutapo.
– Su S. Lavrovu sutarėte intensyvinti dvišalius santykius. Nuo ko Lietuva atsispirs?
– Konkrečių pasiūlymų paminėjau du. Pirmiausia sukanka 10 metų supaprastinto tranzito į Kaliningradą tvarkai, kurią su Rusija nustatėme kelionėms traukiniu. Mūsų požiūriu, ji veikia gerai. Yra ką paminėti.
Kitas projektas yra susijęs su NATO ir Rusijos taryba – perteklinių sprogmenų naikinimas. Tai kainuoja pinigus, yra susiję su saugumu ir aplinkosauga.
NATO su Rusija galėtų imtis to, kas susikaupę Kaliningrade, naikinimo.
– Minite, kad supaprastinto tranzito į Kaliningradą sistema veikia sėkmingai. Bet Rusija tarp savo tikslų visada mini tik bevizį režimą. Neteko girdėti, kad Maskva girtų supaprastintą tranzitą.
– Man vis tiek atrodo, kad tai sėkmingas pavyzdys, nes žmonės keliauja paprastesniu būdu. Natūralu, kad mūsų kolegos Rusijoje nori daugiau lengvatų. O tai, kad negiria, nereiškia, jog kas nors blogai.
Krizę laiko gera pamoka
– Konferencijoje nemažai kalbėta apie ne pačius geriausius laikus išgyvenančią ES. Kokių gaidų buvo daugiau – pesimistinių ar optimistinių?
– Iš pesimistinių nuomonių galėčiau paminėti JAV politikos analitikės Judy Dempsey „Twitter” parašytą frazę – „Europa negali, JAV nenori” („Europe is unable and US is unwilling”).
Kalbant apie optimistines mintis, buvo daug nuomonių, kad ši krizė disciplinuodama padeda Europai susitelkti ir sutvirtėti. Buvo sakančiųjų, kad žmonės bei vyriausybės išmoko ieškoti rezervų, taupiau žiūrėti į gyvenimą, pirmiau galvoti apie pajamas, o tik po to apie išlaidas.
– Pastaraisiais metais daug diskusijų kėlė Lietuvos užsienio politikos prioritetai. Ar nėra planų juos keisti, ypač kalbant apie Rytų kaimynystės politiką?
– Į santykius su kaimynais galėtume pažvelgti atidžiau ir pasistengti juos gerinti. Šis prioritetas nėra naujas, tiesiog norime į jį naujai pažvelgti. Aš vartoju terminą „perkrova”.
Tai nėra ištrynimas to, kas buvo. Priešingai – išsaugojimas.
