J. Pastranos liga buvo įgimta. Visas jos kūnas, išskyrus delnus ir pėdas, buvo padengtas juodais plaukais. Pasak amžininkų, moteris buvo mažo ūgio – apie 138 cm. Visa tai ją darė panašią į gorilą.
Jaunystėje J. Pastrana dirbo tarnaite, o 1854 m. ją įkalbėjo už pinigus pasirodyti išsigimėlių šou Niujorke. Po kurio laiko J. Pastraną perpirko JAV impresarijus Theodore'as Lentas. Šis išmokė ją šokti ir dainuoti trimis kalbomis, o tada išsivežė į pasaulines gastroles kartu su būriu kitų barzdotų ir plaukuotų moterų. Šou buvo rodomas ir Europoje.
1857 m. Th. Lentas vedė J. Pastraną, o po dvejų metų savo šou dalyves atvežė į Maskvą. Per gastroles Maskvoje J. Pastrana pastojo ir 1860 m. pagimdė berniuką, kurio kūnas, kaip ir motinos, visas buvo padengtas plaukais. Tačiau kūdikis išgyveno tik 3 dienas, o motina, praėjus 5 dienoms po gimdymo, taip pat mirė nuo komplikacijų.
Th. Lentas paprašė Maskvos universiteto profesoriaus mumifikuoti jo žmoną ir sūnų ir jų palaikus įdėjo į stiklinę spintą, kad galėtų demonstruoti parodose. Kai susidomėjimas mumijomis atslūgo, impresarijus jas atidavė keliaujančiam kuriozų muziejui.
J. Pastranos palaikai ir naujo buvo atrasti 1921 m. Norvegijoje ir demonstruojami „siaubo kambaryje“. Mumijos buvo viešai eksponuojamos iki pat aštuntojo dešimtmečio, kuomet visuomenė pasipiktino valdžios planais surengti jų „turą“ į JAV. Tada mumijos buvo paslėptos saugykloje. 1976 m. rugpjūtį kūdikio mumiją išniekino vandalai, o vėliau, kai kuriais duomenimis, likučius sugraužė pelės.
1979 m. J. Pastranos palaikai buvo pavogti, bet policija juos rado. Pradžioje jie buvo saugomi Oslo teismo medicinos institute, o nuo dešimtojo dešimtmečio – užanstpauduotame karste Oslo universiteto anatomijos katedroje. 2012 m. po daugybės Meksikos bendruomenės atstovų prašymų pagaliau sutiko sugrąžinti moters palaikus į tėvynę.
Amžinojo poilsio J. Pastrana atgulė praėjus 153 m. po savo mirties Meksikos Sinaloa valstijoje. Baltas karstas skendėjo rožių vainikuose. Atiduoti pagarbos tragiško likimo moteriai, per gyvenimą ir po mirties patyrusiai gausybę patyčių, susirinko daug jos žemiečių.
Parengė Jurgita Noreikienė
