Sausio mėnesį kai kuriose žiniasklaidos priemonėse lyg perkūnas iš giedro dangaus pasirodė žinia, kad parlamento rinkimams besirengiantis Reikjavikas nusprendė derybas iki balandžio 27 dienos balsavimo sustabdyti.
Esą šalyje dabar ir taip netrūksta politinės įtampos.
Vis dėlto „Lietuvos ryto” kalbintas Islandijos vyriausiasis derybininkas dėl narystės Europos Sąjungoje Stefanas Haukuras Johannessonas aiškina, kad įvyko nesusipratimas.
„Kai kurios žiniasklaidos priemonės paskelbė, kad derybos buvo sustabdytos, bet tai nėra tiesa. Jos buvo sulėtintos.
Nuspręsta toliau dirbti su 16 atidarytų derybų su ES skyrių. Iki rinkimų nebetęsime derybų dėl žemės ūkio ir žvejybos derybinių skyrių – jie dar neatidaryti.
Pastaruosius norėjome atidaryti anksčiau, bet artėjant balsavimui nuspręsta, jog būtų protingiau šiuos jautrius ir svarbius klausimus atidėti į šalį nei veltis su jais į rinkimų dramą”, – kalbėjo S. H. Johannessonas.
Iš viso Islandija su ES derasi dėl 33 skyrių. 27 buvo atidaryti, 11 iš jų jau spėta uždaryti.
Dėl dar dviejų skyrių Bendrijai pateikta Islandijos pozicija.
Bet derybos dėl 4 sudėtingiausių skyrių, tarp jų ir Islandijai labai jautrios žuvininkystės politikos, dar nepradėtos. Tad sunkiausias etapas Reikjavikui priešakyje – mat dėl žuvininkystės šalis su kitomis valstybėmis yra įsivėlusi į įvairiausius ginčus.
Surasti bendrą sutarimą šiuo klausimu Islandijai itin svarbu, nes šalies ekonomika istoriškai labai priklausė nuo žvejybos. Ji iki šiol sudaro apie 40 proc. eksporto ir sukuria 12 proc. BVP.
– Pernai islandai kalbėjo apie planus baigti derybas su ES Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu. Tai būtų simboliška – Islandija pirmoji oficialiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1991 metais.
– Žinome, kad Lietuvos Vyriausybė ir žmonės remia mūsų siekį įstoti į ES ir dėl derybų yra nusiteikę ambicingai. Mes nusiteikę lygiai taip pat.
Bet manau, kad per daug ambicinga bandyti baigti derybas iki metų pabaigos. Mums reikės daugiau laiko, nes liko išspręsti svarbius klausimus. Kokybė svarbesnė už greitį.
– Islandija dabar sutelkusi dėmesį į artėjančius rinkimus. Kol kas pergalė juose prognozuojama opozicijoje esančiai Nepriklausomybės partijai, kuri nepritaria stojimui į ES. Ar gali būti, kad Islandijos derybos dėl narystės ES iš tiesų nutrūks?
– Reikia tiesiog palaukti ir pažiūrėti, kokie bus rinkimų rezultatai. Bet kokiu atveju dar pernelyg anksti šiuo klausimu daryti galutines išvadas.
– Pagal konstituciją jūsų valdžia neprivalo rengti referendumo prieš Reikjavikui įstojant į ES, bet jį rengti ketinama. Nuomonių apklausos rodo, kad stojimas į Bendriją nesulauktų daugumos islandų paramos. Tad ar verta eiti visą šį kelią?
– Apklausos, aišku, rodo, kad dauguma gyventojų skeptiškai vertina narystę ES. Bet taip pat buvo apklausų, per kurias žmonių teirautasi, ar turėtume baigti derybas ir tada surengti referendumą. Jos parodė – islandai tvirtai nori derybų, pamatyti jų rezultatą ir tada už jį balsuoti.
Taip pat manau, kad Islandijos žmonių nuomonei įtakos padarė euro zonos skolų krizė.
– Po skaudžiai smogusios finansų krizės derybas dėl stojimo į ES pradėję islandai neslėpė, kad juos bene labiausiai domina euras. Tačiau pernai pasigirdo kalbų, kad islandai galėtų įsivesti Kanados dolerį ar net JAV dolerį. Ar tokios kalbos nenutilo?
– Yra nuomonių, kad geriausias mūsų problemų sprendimas – įsivesti kitą valiutą. Vieni, rodydami į Kanados dolerį, sako, kad tai techniškai lengviausias kelias. Kiti prieštarauja ir teigia, kad tai ekonomiškai neįmanoma arba labai pavojinga, be to, sudėtinga politine prasme.
Bet mūsų derybų mandato tikslas yra siekti narystės ES ir – kai tik leis sąlygos – prisijungti prie Antrojo valiutos kurso mechanizmo ERM-2 (tai esminis žingsnis siekiant prisijungti prie euro. – Red.) ir įsivesti eurą.
– Ar apskritai verta bandyti įstoti į Bendriją, kurią pastaruoju metu krečia viena krizė po kitos: bėdos dėl euro, britų premjero Davido Camerono duotas pažadas surengti referendumą dėl narystės ES?
– ES nuolat vystosi, tai jos dalis. Kai priartėsime prie stojimo į ES derybų pabaigos, manau, vaizdas bus kur kas aiškesnis. Bus aiškiau matyti, kaip funkcionuoja pinigų sąjunga, vykdoma bankų priežiūra, fiskalinė disciplina. Tai akylai seksime.
Mūsų užsienio reikalų ministras yra įsitikinęs, kad euras po krizės iškils kaip stipresnė valiuta, pagerės euro zonos ekonominis valdymas. Jo manymu, Islandijai prisijungimas prie ES ir euro įsivedimas tada atrodys tik patrauklesnis.
