Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle šią savaitę net nebandė užmaskuoti savo perspėjimo.
Esą italai sekmadienio parlamento rinkimuose neturėtų balsuoti už į didžiąją politiką sugrįžti bandantį S. Berlusconi, kuris kone numarino šalies ekonomiką, bet dabar iš naujo kopia į populiarumo viršūnes.
Bet Berlyne dėl galimo „Il Cavaliere” sugrįžimo baiminasi ne vien G. Westerwelle. Pirmąjį signalinį šūvį paleido finansų ministras Wolfgangas Schauble.
„S. Berlusconi gal ir yra efektyvus rinkimų kampanijos strategas. Bet patarčiau italams nepadaryti tokios pat klaidos vėl jį išrenkant”, – interviu Italijos žurnalui „l’Espresso” pareiškė W. Schauble.
Finansų ministerija žaibiškai paneigė, kad jos vadovas apskritai sakė ką nors panašaus. Bet tada prabilo ir G. Westerwelle.
„Žinoma, mes nesame Italijos partija, – teigė Vokietijos diplomatijos vadovas. – Bet tikimės, jog Roma toliau tęs reikalingas reformas, kad ir kas formuotų būsimąją vyriausybę.”
Kadangi S. Berlusconi per rinkimų kampaniją nuolat kalba, kad Italija nebesilaikys fiskalinės drausmės ir kad Europai reikia keistis, nesunku nuspėti, jog būtent apie jį kalbėjo G. Westerwelle.
Bet kad būtų dar aiškiau, pasisakė ir Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ruprechtas Polenzas – artimas šalies kanclerės Angelos Merkel sąjungininkas.
„Italijai reikalingi politiniai lyderiai, kuriems svarbiausia – šalies ateitis.
S.Berlusconi tikrai nėra vienas jų”, – įspėjo R. Polenzas.
Siunčiama žinia Italijos rinkėjams lyg ir aiški. Tačiau analitikai tikina, kad Vokietijos politikai galėtų būti atsargesni – mat spaudimas iš užsienio S. Berlusconi gali netgi padėti pritraukti daugiau balsų.
Buvęs Italijos lyderis jau pavertė A.Merkel savo kampanijos dalimi. S. Berlusconi per savo žiniasklaidos imperiją aiškina, kad jį atsistatydinti privertė A.Merkel surengtas perversmas finansų rinkose.
