Kol kas šis 61 metų kandidatas į premjero postą už Italijos ribų beveik nekam nežinomas.
Jis nėra tarptautinė ekonomikos žvaigždė kaip Mario Monti – dabartinis vyriausybės vadovas, kurį Europos finansininkai laiko didvyriu, prikėlusiu Italiją iš pelenų, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis naujienų agentūromis AP ir „Reuters”.
O išoriniu spindesiu P. L. Bersani nė iš tolo neprilygsta savimeile trykštančiam Silvio Berlusconi, kurį iš premjero posto 2011-aisiais išvertė Europos skolų krizė. Jis vėl nori sugrįžti.
Nepaisant to, atrodo, kad per šį sekmadienį vyksiančius Italijos parlamento rinkimus daugiausia italų balsų gali susižerti būtent P. L. Bersani.
Rūstumas lėmė sėkmę?
Dar rinkimų kampanijos pradžioje P. L. Bersani teko keisti savo įvaizdį.
Buvusio komunisto antakiai pirmuosiuose plakatuose atrodė taip griežtai suraukti, kad juos teko nuplėšti ir pakeisti naujais. Tokiais, iš po kurių politikas žvelgė su šypsena.
Tačiau ši reklamos klaida nesukliudė P. L. Bersani pernai rudenį įveikti simpatiško dabitos Matteo Renzi, su kuriuo jis susirėmė per pirminius Demokratų partijos rinkimus.
Rūsčios išvaizdos politikas nesunkiai nugalėjo jaunąjį Florencijos merą ir tapo centro kairiųjų partijos kandidatu į Italijos premjero postą.
Pasak politikos apžvalgininkų, būtent pabrėžtinas P. L. Bersani rimtumas gali būti jo sėkmės priežastis.
„Stipriausia jo savybė yra ta, kad jis – S. Berlusconi priešingybė.
S.Berlusconi yra šoumenas. O P. L. Bersani nelinksmina auditorijos”, – mano britų politikos mokslų žinovas Jonathanas Hopkinas.
Palaiko griežtas priemones
Sausio pabaigoje P. L. Bersani stovyklą rėmė 33 proc. apklaustų rinkėjų. Tuo metu už žiniasklaidos magnatą S. Berlusconi savo balsą ketino atiduoti 27 proc. respondentų.
Skirtumas nėra didelis. Nepaisant to, Demokratų partijos lyderis rizikavo savo populiarumu demonstruodamas pragmatišką požiūrį į Italijos ekonominę krizę.
Parlamente P.L.Bersani visuomet buvo ištikimas M. Monti rėmėjas. Jis atkakliai gynė griežtas reformas, kurios buvo būtinos tarptautiniam pasitikėjimui Italija.
Buvęs Pramonės ir Transporto ministerijų vadovas netgi rėmė pensinio amžiaus ilginimą ir darbuotojų atleidimo procedūrų supaprastinimą, nors tai iš esmės prieštarauja kairiųjų ideologijai.
Tuo metu M.Monti, kurio centristų komanda gali džiaugtis vos 15 procentų rinkėjų parama, per rinkimų kampaniją atsilygino P. L. Bersani pašaipomis dėl tradicinių kairiųjų ryšių su revoliucingai nusiteikusiais aktyvistais.
Tačiau apžvalgininkai įsitikinę, kad, nepaisant aštrios agitacinės retorikos, rinkimus laimėjus P.L.Bersani naujojoje vyriausybėje atsirastų darbo ir M.Monti.
Rengė streiką bažnyčioje
P. L. Bersani gimė 1951-aisiais, 15 metų vėliau nei jo pagrindinis varžovas S.Berlusconi.
Būsimasis politikas augo Italijos šiaurės rytuose, Emilijos-Romanijos regione.
Tai vadinamoji raudonoji juosta, kurios gyventojai dešimtis metų balsavo už Italijos komunistus, o vėliau – posovietinius jų įpėdinius.
Nors P. L. Bersani demokratai susikūrė būtent Komunistų partijos pagrindu, anksčiau jai priklausęs politikas tvirtina, kad Sovietų Sąjunga jam visuomet buvo priespaudos sinonimas.
Kandidato į premjerus interneto svetainėje nurodoma, kad P.L.Bersani polinkis vadovauti atsiskleidė dar vaikystėje.
Kartą jis net surengė bažnyčioje patarnaujančių berniukų streiką, nes kunigas nesidalydavo su jais per didžiąsias šventes surinktomis aukomis. Kartą per mišias berniukai atsistojo ir išėjo iš bažnyčios.
„Per kitas Kalėdas kunigas surinktus pinigus pasidalijo po lygiai su vaikais. Tiesa, su viena sąlyga: kad mamos sužinos tikslią mūsų gautą sumą”, – rašoma P. L. Bersani autobiografijoje.
Į kampaniją įsikišo ir EP pirmininkas
Europos Parlamento pirmininkas vokietis Martinas Schulzas vakar paragino italus nebalsuoti už skandalų persekiojamą žiniasklaidos magnatą.
Jis tapo dar vienu Vokietijos politiku, išsakiusiu nuogąstavimų dėl galimo S.Berlusconi sugrįžimo. Vokiečiai nerimauja, kad S.Berlusconi, grįžęs į premjero postą, sustabdytų reformų bangą, kuri padėjo padidinti investuotojų pasitikėjimą euro zona.
„S.Berlusconi jau buvo pasiuntęs Italiją į nuosmukį neatsakingu savo elgesiu vyriausybėje ir asmeniniais išsišokimais. Nuo artėjančių rinkimų priklauso, ar pasitikėjimas Italija, kurį padidino M.Monti, nebus prarastas”, – Vokietijos dienraščiui „Bild” sakė M. Schulzas.
Tarp dešiniųjų pažiūrų S. Berlusconi ir socialdemokrato M. Schulzo jau seniai yra perbėgusi juoda katė.
2003 metais tuometis Italijos vyriausybės vadovas pareiškė, kad jo politiką kritikavusiam M. Schulzui norėtų pasiūlyti kapo vaidmenį filme apie nacių koncentracijos stovyklas. Kapai būdavo privilegijuoti kalinių darbo grupių prižiūrėtojai, skiriami iš pačių kalinių.
