76 metų magnatas, keturis kartus užėmęs premjero postą didžiąją dalį praeitų metų atrodė visam laikui atsikandęs politikos, kai 2011 lapkričio džiūgaujanti minia išlydėjo jį iš savo biuro, Italijai grimztant į skolų krizę, panašią į ištikusią Graikiją.
S.Berlusconi delsiant apsispręsti, ar jis kandidatuos ateinantį savaitgalį vyksiančiuose rinkimuose, atvedė jo Laisvės žmonių partiją (PDL) prie subyrėjimo slenksčio.
Tačiau pernai gruodį nusprendus atsistatydinti jo įpėdiniui - technokratui premjerui Mario Monti - buvęs kruizinių reisų dainininkas nusprendė vėl mėginti laimę politikoje ir pademonstravo prie savo amžiaus nederančius neprilygstamus komunikacijos gebėjimus.
„Berlusconi buvo prastas premjeras, tačiau labai ištvermingas rinkimų kampanijos kovotojas - jis niekada nepasiduoda“, - sakė analitikas Massimo Franco.
S. Berlusconi, tapęs ilgiausiai Italijos vyriausybei vadovavusiu premjeru ir gebantis šmaikščiai pajuokauti, atrodė daug patrauklesnis negu profesoriaus manierų M. Monti ir pilkas centro kairiųjų jėgų favoritas Pieras Luigi Bersani.
Tačiau dauguma apklausų organizatorių teigia, kad S. Berlusconi pagal populiarumą vis dar atsilieka nuo P. L. Bersani, o kelias paskutines rinkimų kampanijos dienas centro kairė iš tiesų didino atotrūkį, kuris vasario 9 dieną, kai įsigaliojo draudimas skelbti apklausų rezultatus, buvo apie 5 procentiniai punktai.
Manoma, kad pagalius į S. Berlusconi ratus kaišioja kitas populistinis kandidatas - prieš nusistovėjusią padėtį kovojančios „Penkių žvaigždučių“ judėjimo lyderis Beppe Grillo (Bepė Grilas), pasikinkęs visuomenės nusivylimo tradicine politika bangą.
Pasak kai kurių analitikų, B. Grillo gali surinkti 20 proc. balsų ir aplenkti PDL, o tokia padėtis gali pakirsti netgi S.Berlusconi viltis užsitikrinti pakankamai vietų Senate, suteikiančias galimybę paralyžiuoti centro kairiosios vyriausybės, prie kurios veikiausiai prisidėtų M. Monti, darbą.
Jeigu S. Berlusconi viltys iš tikrųjų žlugs nepaisant sėkmingos kampanijos, daugelis ekspertų mano, kad jo įtaka palaipsniui susilpnės ir galiausiai jis praras beveik 20 metų turėtą centro dešiniųjų lyderio statusą.
Nepaprastas veikėjas
S. Berlusconi yra vienas iš labiausiai neįprastų veikėjų, kada nors iškilusių keistame Italijos politiniame kraštovaizdyje. Unikali asmenybė, kuriai būdingas politinis talentas, įžūlus elgesys ir polinkis į diplomatinius riktus, lėmė faktinę jo izoliaciją per Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimus.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis kylant S. Berlusconi reitingams, buvo aiškiai jaučiamas nervingumas Europos sostinėse, ypač Vokietijoje, kurią jis dažnai kritikuodavo.
Kita vertus, Europos politikų raginimai balsuoti už M. Monti, o ne už S. Berlusconi, tik pasitarnavo buvusiam premjerui, skatindami nepasitenkinimą dėl kišimosi iš užsienio ir kenkdami pasitraukti nusprendusiam premjerui.
Daugelį metų atrodė, kad visi skandalai, kurie būtų sužlugdę bet kurį politiką kurioje nors kitoje šalyje, nuo S. Berlusconi atšoka tarsi nuo žąsies vanduo. Jis atlaikė 30 bylų dėl sukčiavimo ir korupcijos, o šiuo metu teisiamas dėl seksu su nepilnamete prostitute per savo rengtas pašėlusius vakarėlius, pramintus „bunga bunga“.
Žmona Veronica jį paliko 2009 metais, kaltindama merginus nepilnametes, o teismas jai priteisė milžiniškus alimentus - 100 tūkst. eurų per dieną. Tačiau buvęs premjerui tai tapo proga sarkastiškai juokauti per rinkimų kampaniją.
Nuolat įdegęs magnatas už Italijos ribų nuolat sulaukia pašaipų dėl veido plastinių operacijų, persodintų plaukų ir akivaizdaus makijažo, tačiau jis per pastarąjį mėnesį pademonstravo neblėstantį gebėjimą įtikti daugeliui konservatyvių pažiūrų rinkėjų, ypač vidutinio amžiaus moterims.
Per vieną kampanijos renginį Milane susižavėjusi minia pirmadienį skandavo „Silvio! Silvio!“ Viena buvusio premjero gerbėja sakė, kad S. Berlusconi sekso skandalai nieko nereiškia, nes moterys „pačios puldavo jam į glėbį“.
Anksčiau šią savaitę viena 30-metė pareikalavo, kad S. Berlusconi atsiprašytų dėl jai išsakytų dviprasmiškų užuominų per vieną viešą renginį, sakydama, kad dėl to jos 13-metė dukra apsipylė ašaromis.
Tačiau S. Berlusconi pasižymi puikia politine nuojauta, kuri padėdavo atrasti temas, sugebančias pritraukti rinkėjų - kitaip negu centristas M. Monti, kurio kampanija nebuvo itin vykusi, arba nuobodus kalbėtojas ir blankus rinkimų kampanijų organizatorius P. L. Bersani.
S. Berlusconi atakavo daugelio nekenčiamą M. Monti įvestą nekilnojamojo turto mokestį, neabejotinai tuo pelnydamas simpatijas rinkėjų, kenčiančių dėl gilios recesijos. Neseniai jis dar labiau pakurstė aistras, siūlydamas grąžinti jau sumokėtus mokesčius.
S. Berlusconi kaltino M. Monti esant Vokietijos kanclerės Angelos Merkel marionete ir vykdant griežto taupymo priemones pagal nurodymus iš Berlyno.
Tačiau S. Berlusconi yra ne kartą pademonstravęs, kad yra labiau gabus žadėti o ne daryti: jis nesugebėjo išpildyti savo pažadų liberalizuoti nelanksčią ir nekonkurencingą ekonomiką, nors iškovojo triuškinamą trečiąja pergalę per 2008-ųjų rinkimus.
S. Berlusconi, kuris yra vienas iš turtingiausių Italijos žmonių, įsiveržė į politiką 1994 metais, vos ne per vieną naktį įkurdamas naują partiją, kuri užpildė spragą dešiniajame fronte, atsiradusią dėl didžiulio korupcijos skandalo, kuris nušlavė tradicines partijas, tarp jų krikščionis demokratus.
Jis vadino save nauja jėga - kitokia nei tradiciniai politikai. Tačiau ironiška, jog dabar S. Berlusconi spaudžia kylantis B.Grillo, panašus į jį patį prieš 20 metų - naujas elementas nublankusiame politiniame kraštovaizdyje.
