Po JAV – Europa. Buvęs Sergejaus Magnitskio darbdavys – fondo „Hermitage Capital Management” vadovas Billas Browderis kyla į kovą, kad dėl rusų teisininko mirties kaltiems pareigūnams vizų draudimai ir sąskaitų įšaldymas būtų pritaikyti ir Senajame žemyne.
Tokios sankcijos Amerikoje, jas patvirtinus prezidento Baracko Obamos parašu, buvo įvestos dar praėjusių metų gruodžio 12-ąją.
Vašingtonas taip pat drąsiai paviešino Rusijos pareigūnų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus, pavardes.
„Tikimybė, kad teisės aktas nueis visą kelią ir bus pasirašytas prezidento, buvo viena iš milijono”, – į praeitį vis grįžta B.Browderis.
Vyras primena, kad per gana trumpą laiką – 120 dienų – iniciatyva patraukė tiek demokratų, tiek respublikonų kongresmenų dėmesį ir buvo patvirtinta.
Sėkmingai paplušėjęs JAV, „žmogus, kuris nervina Kremlių” – taip „Hermitage Capital Management” vadovą praėjusią savaitę Paryžiuje pristatė dienraščio „Le Monde” redaktoriai – rengiasi įtikinti ir Europą.
B.Browderiui tai yra ir asmeninė kova – S.Magnitskis jam buvo ne tik kolega, bet ir draugas.
Tačiau pravartu atsiminti, kad sankcijų įvedimas sukėlė įtampą JAV ir Rusijos santykiuose – Maskva uždraudė amerikiečiams įsivaikinti Rusijoje.
Ko galime tikėtis Europoje?
Atskleidė skandalingą vagystę
Rusų teisininkas buvo sulaikytas 2008 metų lapkritį dėl įtarimų padėjus savo klientui – fondui „Hermitage Capital Management” – išvengti maždaug 17,4 mln. dolerių (44,9 mln. litų) mokesčių.
S.Magnitskis tikėjo, kad tyrimas tebuvo priedanga valdžios pareigūnams siekiant nuslėpti jo atskleistą 230 milijonų dolerių (593,7 mln. litų) vagystę iš Rusijos iždo.
Teisininkas beveik metus praleido žymiausiuose Rusijos kalėjimuose, kur, kaip teigia šalies žmogaus teisių aktyvistai, jis buvo kankinamas tol, kol mirė.
Iš visos sistemos, kuri buvo atsakinga už S.Magnitskio įkalinimą, tik du žmonės buvo įtariami dėl jo mirties. Abu – gydytojai.
Tačiau bent jau Larisai Litvinovai, kuri buvo atsakinga už S.Magnitskio sveikatą paskutinėmis jo gyvenimo savaitėmis, kaltinimai dar pernai buvo panaikinti – esą suėjo senaties terminas.
Kiti su teisininko mirtimi susiję pareigūnai liko nesuteptais mundurais. Kai kurie jų net buvo paskatinti finansiškai ar pakilo karjeros laiptais.
Istorija įkvėpė dramaturgę
Tragiška teisininko istorija įkvėpė Rusijos dramaturgę Eleną Greminą – ji parašė dokumentinę pjesę „Viena valanda aštuoniolika minučių”.
Kūrinys atskleidžia kalinimo sąlygas Rusijoje ir kalėjimo gydytojos asmenybę.
Ši istorija kaip S.Magnitskio patirtų kančių ir mirties liudijimas kartu su B.Browderiu keliauja po Europą.
Kai praėjusią savaitę ji buvo perskaityta Paryžiaus politikos mokslų universitete „Sciences po” surengtame renginyje „Teisingumas S.Magnitskiui”, beveik pilnoje salėje stojo tyla.
„Po šio meninio neteisybės paliudijimo visi jaučiasi labai pikti ir netekę vilties. Taip jaučiausi ir aš, nes esu visos šios istorijos centre.
Tik ši pjesė – ilgesnė tos emocinės reakcijos versija”, – atsargiai, su emocingomis pauzėmis pradėjo kalbėti B.Browderis.
„2009 metų lapkričio 17 dieną žinia, kad Sergejus mirė, man buvo šokiruojanti, baisiausia, labiausiai netikėta. Tai buvo blogiausia mano įsivaizduoto blogiausio scenarijaus dalis.
Jaučiausi kaltas, nes Sergejus buvo suimtas dėl to, kad gynė mano interesus.
Buvau piktas dėl to, ką šie žmonės padarė”, – dėstė B.Browderis.
Tą dieną jis sau pažadėjo, kad „žmonės, kurie nužudė S.Magnitskį, stos prieš teisingumą”. 10 metų Rusijoje gyvenęs britas netgi tikėjo, kad „teisingumas bus pasiektas labai paprastai”.
Teisingumo Rusijoje nerado
Iš tiesų, juk tai – „ne žmogžudystė tamsiame skersgatvyje”, o ilgalaikis nusikalstamas procesas, kurio kiekvienas žingsnis užfiksuotas.
Juk per 358 kalėjimo dienas S.Magnitskis parašė 450 skundų dėl blogų kalinimo sąlygų.
„Tačiau teisingumo apraiškų Rusijoje nebuvo. Pareigūnai prokuratūroje, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijose dangstė kolegų nusikaltimus, viešai sakydami, kad S.Magnitskis mirė dėl natūralių priežasčių.
Neva dėl Sergejaus mirties niekas nekaltas”, – piktinosi B.Browderis.
Negana to, Rusija pradėjo „pirmąjį istorijoje teisminį procesą prieš mirusį žmogų”. S.Magnitskis teisiamas praėjus 3 metams po jo mirties.
B.Browderis, pamatęs, kad „Rusijoje teisingumo pasiekti neįmanoma”, pradėjo ieškoti būdų tai padaryti Vakaruose.
Žinoma, jam išsyk buvo aišku, kad užsienyje inicijuoti baudžiamųjų procesų dėl Rusijoje galimai prieš S.Magnitskį padarytų nusikaltimų neįmanoma. Tad nusitaikyta į pinigus.
„Šis nusikaltimas buvo įvykdytas ne dėl ideologinių ar religinių motyvų, o dėl pinigų – kad kažkas pavogtų iš Rusijos vyriausybės 230 mln. dolerių”, – dėstė B.Browderis.
Pinigai išplauti į Vakarus
„Mes pasakėme sau, kad tie, kurie pavogė pinigus, nelaikys jų Rusijoje. Jie norės juos laikyti Vakaruose, jie norės keliauti į Vakarus, jie norės siųsti savo vaikus į mokyklas Vakaruose.
Jei mes galėsime tai sustabdyti, atgausime bent mažą dalelę teisingumo”, – kalbėjo britas.
Taip kilo kampanija už sankcijų įvedimą Rusijos žmogaus teisių pažeidėjams.
Suvaržymai vėliau tapo žinomi kaip „Magnitskio aktas”. Jo lobizmu B.Browderis šiuo metu užsiima Europoje.
Jis jau lankėsi Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje – kad per metus padarytų tai, ką pavyko padaryti Amerikoje.
Be to, kartu su tiriamosios žurnalistikos profesionalais ir prokurorais ieškoma, kur nusėdo dingę 230 milijonų dolerių.
135 mln. dolerių jau rasti devyniose šalyse: Šveicarijoje, Kipre, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Moldovoje, Austrijoje ir Honkonge.
Pagyros Lietuvos prokurorams
Po „Hermitage Capital Management” kreipimosi Lietuvoje į tyrėjų akiratį pakliuvo vėliau nemokiu pripažintas Ūkio bankas. Ikiteisminis tyrimas patikėtas Kauno apygardos prokuratūrai.
„Šiuo metu įtarimai niekam nepareikšti. Neteisėtai per Ūkio banko sąskaitas buvo pervesta 8 mln. litų, o per „Sampo” (dabar vadinamas „Danske”. – Red.) banką Estijoje – 5 mln. litų.
Iš viso – 13 mln. litų”, – portalui lrytas.lt yra sakiusi Kauno apygardos prokuratūros komunikacijos specialistė Vaida Kibirkštytė.
Lietuva greitai įšaldė asmenų, susijusių su S.Magnitskio byla Rusijoje, sąskaitas.
„Lietuvos prokurorai yra patys profesionaliausi iš visų šalių, su kuriomis mes turime reikalų. Jų reakcijos greitis ir tyrimo progresas daro įspūdį.
Aš negaliu suteikti daugiau informacijos, kol nepadarysime viešo pareiškimo, bet Lietuvos prokurorai yra aukščiausios klasės profesionalai”, – „Lietuvos rytui” pareiškė B.Browderis.
B.Browderio kova tapo pavyzdžiu rusams
Kova už tai, kad žmogaus teisių pažeidėjai Rusijoje būtų įtraukti į juoduosius sąrašus Vakaruose, pasirodė patraukli ne tik ją palaikiusiems JAV politikams.
Tokių sąrašų sudarymas pačioje Rusijoje pasirodė esąs išeitis siekiant bent dalinio teisingumo ir kitų bylų atveju.
„Mes greitai turėsime M.Chodorkovskio sąrašą, „Pussy Riot” advokatas irgi apie tai galvoja. Rusijoje tai plinta kaip epidemija, nes mes neturime kitų kovos priemonių”, – teigė „The New Time” žurnalistė Zoja Svetova.
Žmogaus teisių aktyvistai nuolatos reiškia susirūpinimą dėl smurto Rusijos kalėjimuose ir teigia, kad sąlygos ten mažai pasikeitė nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.
Tarptautinio kalėjimų stebėjimo centro duomenimis, Rusija yra trečioji šalis pagal kalinių skaičių pasaulyje – po JAV ir Kinijos. Rusijoje kali apie 800 tūkst. žmonių.
