Vakar į Maskvą su darbo vizitu atskrido Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius.
Dar išvakarėse buvo žinoma, kad susitikimas vyks „neoficialioje aplinkoje”.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai įspėjo Kremliui artimus žurnalistus: jokių dokumentų pasirašymo neplanuojama, nebus net spaudos konferencijos.
„Svarbiausia, ko tikimės – turiningo ir konfidencialaus dviejų prezidentų kontakto”, – sakė V. Putino atstovas spaudai.
Kremliuje už tokių formuluočių paprastai slepiasi „muštynės bus be sekundantų ir liudininkų”.
Rusijai siūlo kompromisą
Svarbiausia, ko reikia V. Janukovyčiui, – kainų sumažinimo rusų dujoms, bent iki 200 dolerių už 1000 kubinių metrų. Galiojantį dujų tiekimo kontraktą Ukrainos vadovas laiko „pražūtingu šalies ekonomikai”.
Rusija iš principo seniai su tuo sutinka, bet su sąlyga, jei Ukraina įstos į Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos Muitų sąjungą.
Prezidentas V. Janukovyčius visą laiką priešinosi, tačiau prieš šį vizitą į Maskvą pasakė: „Šiuo klausimu nenorime prekiauti mūsų suverenitetu ir to nedarysime. Bet aišku, jog turime dėl ko nors nusileisti, rasti tokią kainą, kuri bus priimtina Rusijai, kad būtų pakeistas kontraktas.”
Šia nuolaida Ukrainos vadovas laiko prisijungimą prie Muitų sąjungos su sąlyga „trys plius vienas”.
Tai reiškia, kad Ukraina turi tapti tik stebėtoja, nors pagal dabartinį Muitų sąjungos įstatymą tokia dalyvavimo forma nenumatyta.
Bet juk esant dideliam norui bet kokį dokumentą galima pataisyti ar net perrašyti. Beje, Rusiją ir šis variantas iki šiol tenkino.
Dar vienas kelias, kurį siūlo Ukraina, – sukurti konsorciumą šalies dujų transportavimo sistemai valdyti. Tai – galingiausia iš veikiančių eksporto magistralių pasaulyje: ji pajėgia perpumpuoti iki 145 milijardų kubinių metrų per metus.
Jai valdyti Ukraina siūlo sukurti konsorciumą: Rusija, Ukraina ir Europos Sąjunga.
„Mes esame ne tik pasirengę įstoti į tokį konsorciumą, bet ir būti kitų integracijos į ją šalių iniciatore”, – pareiškė ES energetikos komisaro atstovė Nicole Bockstaller.
Užėmė kietą poziciją
Bet Rusija jau faktiškai pradėjo tiesti aplinkinius dujų transportavimo kelius ir ukrainiečių dujų transportavimo sistema po kelerių metų jai bus visai nereikalinga.
Tad kokias sąlygas Rusija ketina pateikti, Maskvoje kol kas tik spėliojama. Rusijos prezidentas, kuris savarankiškai sprendžia tokius klausimus, pastaruoju metu atkakliai tyli.
Vis dėlto Kremliuje kalbama, kad šis V. Janukovyčiaus vizitas privers Rusiją daryti nuolaidų.
Be to, iš Kijevo į Maskvą, kaip spėjama, sąmoningai nutekėjo informacija, kad Ukrainos prezidentas nusiteikęs kalbėti „iš jėgos pozicijų”. Tai reiškia palaikyti nacionalinės akcinės bendrovės „Naftogaz Ukrainy” ketinimą nemokėti jau Rusijos pateiktos 7 milijardų dolerių baudos už numatyto dujų kiekio ignoravimą.
Negana to, Kijevas ir šiais metais ketina pirkti tik pusę pagal kontraktą numatytų dujų kiekio, provokuodamas Maskvą paduoti Ukrainą į Tarptautinį arbitražo teismą. Ten Ukraina neketina teisintis, o užprotestuoti sutartį su Rusija.
Klauso Lietuvos patarimų?
Anot dienraščio „Izvestija” šaltinių, „apie tokio žingsnio naudą V. Janukovyčiui papasakojo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė per jo neseniai vykusį vizitą Vilniuje”.
Jos žodžiais tariant, Čekija jau laimėjo teismą prieš Rusiją, dabar taip pat bando laimėti ir Lietuva. Tad kodėl nepabandžius ir ukrainiečiams?
Be to, V. Janukovyčius turi ir dar vieną kortą – bazę Sevastopolyje, kurią Kijevas nuomoja Rusijai.
Esą jei Ukraina bus priversta mokėti 7 mlrd. dolerių baudą „Gazprom”, Kijevas gali persvarstyti susitarimus, pagal kuriuos Sevastopolyje rusai gali šeimininkauti iki 2042 metų.
