Antradienio vakarą Venesuelos prezidentūroje buvo jaučiamas nerimas ir sujudimas. Čia skubiai rinkosi aukščiausi civilinės ir karinės valdžios pareigūnai. Vyriausybė paskelbė apie blogėjančią prezidento H. Chavezo būklę.
Tą patį vakarą diktatoriaus, šalį valdžiusio nuo 1999-ųjų, gyvybė užgeso. Tai įvyko 16 val. 25 min. vietos laiku. Pranešta, kad H. Chavezo laidotuvės vyks penktadienį.
Kariuomenės vadovai iškarto prisiekė ištikimybę H. Chavezo įpėdiniui, viceprezidentui Nicolui Madurui. Pastarasis politikas ir pranešė visuomenei apie prezidento mirtį.
Viceprezidentas, sunkiai tramdydamas ašaras paskelbė apie H. Chavezo mirtį, sakydamas, kad vyriausybė pasiuntė į gatves ginkluotąsias pajėgas ir policiją, siekdama „palaikyti ir saugoti mūsų žmonės bei užtikrinti taiką“.
Pirmadienį, kai diktatoriaus gyvybė pradėjo gesti, jis buvo gydomas Karakaso karo ligoninėje. Jam buvo diagnozuota nauja kvėpavimo takų infekcija.
H. Chavezo karjera vertinama prieštaringai, tačiau antradienį Venesuelos miestų gatvėse meldėsi gedintys piliečiai.
Diktatorius buvo dukart vedęs ir turėjo 4 vaikus.
Kilmė - indėniška
H. Chavezas gimė 1954 metų liepos 28 dieną Sabanetoje. Jo kilmė – indėniška. Būsimasis politikas augo kaimo mokytojo Hugo de los Reyes Chavezo ir jo žmonos Elena Frías de Chavez šeimoje.
Politikas H. Chavezas buvo Bolivaro revoliucijos lyderis. Jo paties teigimu, pasisakė už demokratinį socializmą, Lotynų Amerikos integraciją ir antiimperializmą. H. Chavezas buvo aršus globalizacijos ir JAV užsienio politikos kritikas. Prezidentas yra susilaukęs daug kritikos dėl autoritarinio valdymo, prastos sveikatos apsaugos padėties, nesugebėjimo tvarkytis su didėjančiu nusikalstamumu ir korupcija. Taip pat H. Chavezas buvo kritikuojamas dėl politinių pažadų nevykdymo ir bandymų sutelkti galią vienose rankose.
Po nepavykusio perversmo - kalėjimas 1992 metais parašiutinio desanto papulkininkis H. Chavezas organizavo nepavykusį perversmą prieš neoliberalias reformas vykdžiusį prezidentą Carlos Andres Perezą. Už tai 2 metams buvo pasodintas į kalėjimą. Po dviejų metų prezidentas Rafaelis Kaldera jam pritaikė amnestiją. Išlaisvintas H. Chavezas sukūrė socialistinį judėjimą „Penktosios respublikos judėjimas“. Netrukus išvyko į Kubą, kur studijavo Havanos universitete ir organizavo socialistinio valdymo principus. Vienas jo ideologinių pavyzdžių buvo Libijos vadovas Muamaras al Kadafis.
Bičiuliavosi su F. Castro
1998 metų gruodžio 6 dieną H. Chavezas laimėjo prezidento rinkimus. Jis surinko 56,2 procento rinkėjų balsų. Netrukus atnaujino politinius ir prekybinius santykius su Kuba.
H. Chavezas ir Fidelis Castro tapo artimais bendražygiais. Jie pradėjo formuoti antiamerikietišką koaliciją. H. Chavezo Venesuela Kubai tiekė naftą lengvatinėmis sąlygomis, o Kuba į Venesuelą siuntė technikus, gydytojus ir mokslininkus.
Perversmas prieš H. Chavezą nepavyko 2000 metų liepos 30 dieną H. Chavezas perrinktas naujai kadencijai.
Opozicija apkaltino Venesuelos prezidentą žmogaus teisių pažeidimais, Kubos valdžios finansavimu ir finansinėmis machinacijomis. Po dviejų metų prieš jį surengtas perversmas. Tačiau armijos pagalba jis buvo sužlugdytas.
2004 metais opozicija surengė referendumą nuversti H. Chavezą, tačiau to padaryti nepavyko. Po dviejų metų jis buvo perrinktas trečiajai kadencijai.
Telkė sąjungininkus prieš JAV
Po nesėkmingo perversmo H. Chavezas dar labiau sustiprino ryšius su F. Castro. Jie ėmė telkti sąjungininkus kovai prieš imperializmą.
Į koaliciją „Gėrio ašis“ įtrauktas Bolivijos vadovas Evo Moralesas, Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega, Ekvadoro prezidentas Rafaelis Korea. Taip pat pradėtas aktyvus bendradarbiavimas su Baltarusijos, Vietnamo, Irano, Šiaurės Korėjos, Afrikos valstybių, vyriausybėmis. H. Chavezas smerkė „imperialistinę“ JAV užsienio politiką. Pavyzdžiui, karus Afganistane ir Irake, kišimąsi į Irano ir kitų šalių politiką. Taip pat keikė JTO bejėgiškumą. 2009 metų sausį apkaltinus stambiausią Venesueloje žemės ūkio holdingą „Alimentos Polar“ slėpus maisto produktų atsargas, H. Chavezo įsakymu Venesuelos kariuomenė konfiskavo 400 tonų produktų. Vėliau prezidentas perėmė ryžių gamybos įmonių kontrolę. Diktatorius pasisakė už naujo modelio, demokratinį socializmą, priešingą nei buvo Sovietų Sąjunga. Savo kalbose jis rėmėsi ne tik Karlu Marxu, bet ir Noamu Chomski, Salvadoru Aljende, Che Guevara bei kriščioniškosiomis evangelijomis.
