Per šį epizodą, tapusį akivaizdžiu susipriešinimo tarp partijų Vašingtone pavyzdžiu, senatorius Randas Paulas siekė sukliudyti Johno Brennano kandidatūros patvirtinimui, kai Baltieji rūmai atsisakė besąlygiškai atmesti galimybę rengti bepiločių orlaivių smūgius JAV teritorijoje.
Senato daugumos lyderis demokratas Harry Reidas mėgino nutraukti šią vilkinimo taktiką, tačiau R. Paulas, kurį palaiko Respublikonų partijos ultrakonservatyvusis sparnas - „Arbatėlės“ frakcija - nesutiko liautis.
Jo kalba neleido Senatui vykdyti jokių kitų veiksmų, kai R. Paulas pradėjo lieti pasipiktinimą dėl JAV tikslinių žudymų politikos trečiadienį prieš vidurdienį vietos (19 val. Lietuvos) laiku. Jo žodžių srautas išseko tik ketvirtadienį prieš 1 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku.
Per šį vilkinimo maratoną R. Paulas sakė, jog mielai paliktų tribūną, „jeigu prezidentas arba generalinis prokuroras aiškiai pasakytų, kad jie neketina žudyti nekombatantų Amerikoje“.
Bepiločių lėktuvų klausimas vėl atsidūrė dėmesio centre Kapitolijuje, kai abiejų partijų senatoriai spaudė generalinį prokurorą Ericą Holderį atsakyti, ar administracija mano, kad tokie smūgiai gali būti pateisinami.
R. Paulas reikalavo prezidento atsakymų dėl slaptos nepilotuojamų orlaivių programos, kuri virto prieštaringiausiai vertinamu elementu, ruošiantis paskirti J. Brennaną CŽV direktoriumi.
„Šiandien stoju pradėti taikyti obstrukciją Johno Brennano paskyrimui į CŽV“, - senatorius pareiškė 11 val. 47 min. vietos (18 val. 47 min. Lietuvos) laiku.
„Kalbėsiu, kol nebegalėsiu kalbėti. Kalbėsiu, kiek reikės, kol nuo vienos pakrantės iki kitos nuaidės pavojaus signalas, jog mūsų Konstitucija yra svarbi, jog jūsų teisės į prisiekusiųjų teismą yra branginamos, kad joks amerikietis neturėtų būti nužudytas bepiločio aparato Amerikos teritorijoje“, neiškėlus kaltinimų ir teismui neįrodžius kaltės, sakė R. Paulas.
Galiausiai jis paliko tribūną 0 val. 58 min. (7 val. 58 min.), o šį senatoriaus žingsnį palydėjo plojimai.
„Supratau, kad esama kai kurių obstrukcijos apribojimų, ir ketinu vienu iš jų pasirūpinti po kelių minučių“, - pajuokavo jis.
J. Brennano kandidatūrai buvo be didesnių sunkumų pritarta per antradienį vykusį Senato žvalgybos komiteto posėdį, nors iškilūs respublikonai įstatymų leidėjai tūžo dėl esą taip ir neatskleistos informacijos apie pernai rugsėjo 11-ąją įvykdytą ataką prieš JAV diplomatinę atstovybę Libijos mieste Bengazyje, per kurią žuvo keturi amerikiečiai, tarp jų ambasadorius Chrisas Stevensas.
Senato demokratų lyderiai norėjo, kad galutinis balsavimas dėl J. Brennano įvyktų šią savaitę, tačiau R.Paulo taktika sukėlė jiems rūpesčių.
Artėjant 12-ai R.Paulo pasisakymo valandai, Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellis prisidėjo prie obstrukcijos, sakydamas: „Ketinu priešintis paskyrimui ir sveikinu savo kolegą iš Kentukio dėl šių nepaprastų pastangų.“
R. Paulas anksčiau į savo pusę palenkė respublikonus Mike'ą Lee, Tedą Cruzą ir Saxby Chamblissą.
Jį taip pat palaikė kylanti respublikonų žvaigždė Marco Rubio ir demokratas Ronas Wydenas, seniai reiškiantis abejones dėl Baltųjų rūmų sprendimų nacionalinio saugumo klausimais.
„Keliate kai kuriuos svarbiausiu klausimus ... kokius galime užduoti, - sakė R. Wydenas, nereikalaudamas, kad R.Paulas perduotų jam tribūną. - Tai tik šių debatų pradžia.“
R. Paulas jau nuo vasario 13-osios grasino kliudyti J. Brennano paskyrimui, pareikalavęs administracijos atsakymų dėl prezidento galios leisti naudoti mirtiną jėgą.
E. Holderis pateikė atsakymą antradienį, pažymėdamas, jog B. Obama neturi „jokių ketinimų“ įsakyti rengti bepiločių lėktuvų smūgius JAV teritorijoje, tačiau toks scenarijus gali būti įmanomas, jeigu susiklostytų „nepaprastos aplinkybės“, tokios kaip teroro išpuolis, panašus į rugsėjo 11-osios atakas.
R. Paulas reagavo su pasipiktinimu, pareikšdamas, kad tikėjosi išgirsti „nedviprasmišką „ne“.
Senatorius tvirtino, kad jo kritika nėra grindžiama partiniais interesais.
„Jeigu prezidentas būtų respublikonas, aš čia sakyčiau tą patį“, - pažymėjo R. Paulas.
Tačiau jis pripažino, kad bepiločių lėktuvų smūgiai pasirodė esantys veiksminga priemonė Pakistane ir Jemene, įskaitant ataką, per kurią žuvo Jungtinėse Valstijose gimęs radikalių pažiūrų musulmonų pamokslininkas Anwaras al Awlaki, kurį R. Paulas vadina išdaviku.
Kita vertus, „jeigu ketinate žudyti nekombatantus - (pavyzdžiui) vakarieniaujančius žmones Amerikoje - turi būti kažkokios taisyklės“, - pridūrė jis.
R. Paulo pastangos atgaivino prisiminimus apie ankstesnius „kalbančius obstrukcionistus“, pavaizduotus klasika tapusiame 1939 metų meniniame filme „Ponas Smitas vyksta į Vašingtoną“ (Mr. Smith Goes to Washington), kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė Jimmy Stewartas.
Tačiau R. Paulas pripažino, jog J. Brennanas galiausiai bus paskirtas vadovauti CŽV, vadindamas savo taktiką „pyptelėjimu“ šiame procese.
