Šis jo pareiškimas yra dar vienas ženklas, bylojantis apie
pasikeitusią Belgrado poziciją, siekiant pradėti derybas dėl
narystės Europos Sąjungoje (ES).
Iki šiol Serbija nepripažįsta Kosovo, tačiau patiria spaudimą
pataisyti santykius su buvusia savo provincija, kad ES uždegtų
žalią šviesą narystės deryboms ir duotų stabilumo žinią labai
reikalingiems užsienio investuotojams.
I. Dačičius, buvęs velionio vadovo Slobodano Miloševičiaus
patarėjas tuomet, kai Serbija kariavo su NATO dėl buvusios savo
provincijos, o dabar derasi su Kosovo albanų vadovybe, sakė, jog
Serbija turi galutinai nustatyti savo „tikrąsias sienas“.
„Dešimt metų Kosovas buvo tabu. Niekas negalėjo oficialiai
pasakyti tiesos, - nurodė I. Dačičius Serbijos savaitraštyje NIN. -
Buvo sekamos pasakos, meluojama, kad Kosovas yra mūsų“.
Bet šiandien, pareiškė, jis „Serbijos prezidentas negali vykti
į Kosovą, negali nei premjeras, nei ministrai, nei policija ar
kariuomenė. Serbai iš Kosovo gali tik išvykti. Tai štai kaip
Kosovas yra mūsų ir ką ten reiškia mūsų konstitucija ir
įstatymai“.
Vakarų palaikomas Kosovas nepriklausomybę paskelbė 2008 metais,
praėjus beveik dešimtmečiui po NATO bombardavimų, kuriais buvo
išplėšta daugumos albanų gyvenamos teritorijos kontrolė iš
S. Miloševičiaus, kurio vyriausybės pajėgos žiauria malšino
sukilimą.
1,7 mln. gyventojų turinčią šalį nuo tada pripažino daugiau
nei 90 valstybių, tačiau jai iki šiol problemų kelia etninis
Kosovo susiskaldymas tarp daugumą sudarančių albanų ir
šiaurinėje dalyje gyvenančios Belgrado palaikomos serbų mažumos.
Kosove tebėra dislokuota 6 tūkst. NATO karių.
Šiuo metu ES tarpininkauja I. Dačičiaus ir Kosovo premjero
Hashimo Thaci deryboms dėl šiaurinės Kosovo
dalies; jos turi būti pratęstos kovo 20 dieną Briuselyje.