Jei Prancūzijos Senatas pritars, šioje šalyje greitai gali atsirasti pirmieji bandomieji natūralaus gimdymo namai, kuriuose gimdyvės galės jaustis kaip namie.
Gimdymas ten būtų panašus į gimdymą namie, kuris Prancūzijoje yra legalus, tačiau nepopuliarus. Namie gimdančiai moteriai padeda akušerė, kuri ja rūpinosi nėštumo metu.
Taip būtų ir natūralaus gimdymo namuose: gimdyve rūpintųsi akušerė, o ne visas medicinos personalas, kaip yra ligoninėje. Tokiuose gimdymo namuose nebūtų ir anesteziologo, taigi – ir nuskausminimo galimybės.
Gimdyti natūraliai būtų leidžiama toms, kurių nėštumas – be komplikacijų, o kilus problemų gimdymo metu moteris būtų vežama į ligonę.
Tik ar tokia galimybė paskatintų prancūzes, kurių maždaug 80 proc. gimdo su nuskausminimu, rinktis natūralesnį vaiko atėjimo į pasaulį kelią?
Gina moterų teisę?
Įstatymo projekto autorė, Ronos regiono senatorė Muguette Dini įsitikinusi, kad gimdyti natūraliai ne ligoninėje pasirinktų apie 60 tūkstančių būsimų motinų Prancūzijoje, kur kasmet gimdo apie 800 tūkst. moterų.
Prognozė atrodo optimistiška, turint mintyje, kad gimdyti namuose dabar renkasi vidutiniškai 1900 moterų per metus.
Diskusijų Senate metu dažniausiai skambėjo argumentas, kad „nėštumas – ne liga”. Kažkur girdėta, tiesa?
Jį vartoję įstatymo projekto šalininkai gynė moterų teisę į mažiau medikų kontroliuojamą, technišką arba tiesiog medikalizuotą gimdymą, o kritikai nuogąstavo dėl saugumo. Tarp skeptikų – ir dalis specialistų.
„Tai yra žingsnis atgal saugumo prasme”, – mano Prancūzijos ginekologų ir akušerių sąjungos prezidentas Jeanas Marty.
Ligoninė kėlė stresą
Vis dėlto ne visi jaučiasi saugiau, kai yra labiau prižiūrimi.
To pavyzdys – daugiau nei dešimtmetį su šeima Prancūzijoje gyvenančios trijų mergaičių motinos Izraelio pilietės 40-metės Marios Česnulevičius istorija.
Beveik prieš du dešimtmečius iš Lietuvos išvykusi M. Česnulevičius dvi mergaites gimdė namie, o vieną, vyriausią, – ligoninėje.
„Pirmagimės susilaukiau gana vėlai, man jau buvo 35 metai. Visą laiką norėjau gimdyti namie, bet mano vyras iš pradžių šiek tiek bijojo. Užsirašėme į natūraliausią Paryžiuje Le Lila kliniką. Ten ir gimdžiau mūsų pirmąjį vaiką”, – pasakojo moteris.
Natūralaus gimdymo šalininkei ligoninės aplinka, nuolatiniai nors ir geranoriško personalo vizitai, tyrimų gausa kėlė stresą. Ji prisimena, kad tai buvo ilgas, sunkus ir skausmingas gimdymas.
„Dėl antrojo vaiko jau net diskusijų nekilo – buvo aišku, kad gimdymas vyks namuose, – sakė M. Česnulevičius. – Mano vyras buvo tam labai pasiruošęs, ramus ir mane palaikė. Viskas įvyko labai greitai.
Turėjome namie svečių, jie išėjo su mūsų pirmagime į parką, o per tą laiką gimė mūsų antroji duktė. Ji svėrė beveik šešis kilogramus, bet nebuvo jokių nesklandumų.”
Moters nekankino baimės dėl gimdymo komplikacijų, kad jai ir naujagimiui nebus laiku suteikta derama pagalba. Ji visiškai pasitikėjo profesionalia akušere.
„Aš skaičiau, jog Olandijoje ir Anglijoje, kur gimdymas namie paplitęs, statistikos duomenimis, normalaus nėštumo atveju rizika, kad kas nors nutiks, namie ir ligoninėje yra faktiškai vienoda”, – sakė M. Česnulevičius.
Sesutė pasveikino naujagimę
Ta pati specialistė padėjo ateiti į pasaulį ir trečiajai Česnulevičių dukteriai. Mama prisimena, kad mergaitė gimė naktį.
„Buvo labai malonu, kad mūsų vyriausia duktė galėjo ateiti ir pamatyti savo sesutę, kai tik ji gimė”, – stiprias emocijas prisiminė Maria.
„Tai šeimai buvo labai džiaugsmingas įvykis, nesusijęs su liga, pasiruošimu, išvykimu, atvykimu, baltomis paklodėmis. Praėjus pusvalandžiui po gimdymo galėjau išsimaudyti ir atsigulti į savo švarią lovą.
Paskui atėjo svečių, seserys su gėlėmis ir šampanu, visi kartu šventėme”, – prisiminė M. Česnulevičius.
Natūralaus gimdymo šalininkė pabrėžė ryšio tarp gimdyvės ir pribuvėjos svarbą.
„Paprastai žmonės su pribuvėja susitinka du kartus per mėnesį, vizitai trunka po pusantros valandos. Per vizitus aptariama gimdymo eiga, kokiu atveju būtų važiuojama į ligoninę.
Pribuvėjos čia – kvalifikuotos ir pagal įstatymą turi teisę prižiūrėti nėštumą. Nereikalaujama eiti pas ginekologą”, – dėstė M. Česnulevičius.
Domisi diskusijomis Lietuvoje
Dabar ponios Marios mergaitėms jau yra šešeri, ketveri ir dveji metai.
Sėkmingai namie pagimdžiusi moteris sakė internete skaitanti ir apie šiuo metu Lietuvoje vykstančias diskusijas.
„Man sunku ką nors pasakyti, nes iš Lietuvos išvažiavome beveik prieš dvidešimtį metų ir mažai suprantu, kaip visuomenė ten mąsto, – nuo aštrių vertinimų išsisuko lietuviškai kalbanti M. Česnulevičius. Ir čia pat grįžo prie dabartinės savo gyvenamosios šalies. – Prancūzijoje visuomenė labai pasitiki institucijomis ir dėl to labai sunku ką nors pakeisti.”
Labiausiai iš to, ką skaitė apie diskusijas dėl gimdymo namie Lietuvoje, jai įstrigo argumentai, kad tokiu atveju visą atsakomybę turėtų prisiimti tik pati motina.
„Man, gyvenančiai šalyje, kur toks gimdymas legalus ir kompensuojamas iš socialinio draudimo, tai atrodo visiškai nesuprantama”, – sakė M. Česnulevičius.
Ilgai skinasi kelią
Moteris nuoširdžiai palaiko natūralių gimdymo namų idėją, tačiau nesitiki greitų esminių pokyčių. Esą tai yra faktiškai tas pat, kas gimdyti namie, „tik paskui nereikia tvarkytis”.
Pirmasis Natūralaus gimdymo centras duris atvėrė dar 1975 metais JAV. Vėliau tokių centrų atsirado Kanadoje, Vokietijoje ir kai kuriose kitose šalyse.
Prancūzijoje tėvų asociacijos pradėjo diskutuoti apie tokius centrus dar 1990 metais. Vėliau prie jų prisidėjo liberalios, tokias idėjas palaikančios akušerės. 2011-aisiais įstatymo projektas buvo pateiktas, o paskui atmestas Konstitucinės Tarybos, kuri nusprendė, kad tokios institucijos nėra pakankamai efektyvios, kad galėtų būti išlaikomos iš socialinio draudimo lėšų.
Tačiau dabar Senate pateiktą įstatymo projektą palaikanti Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja, kad tokie gimdymo namai padėtų sutaupyti 7 mln. eurų per metus. Taip esą yra todėl, kad mažiau medikalizuotas gimdymas atsieina pigiau nei paprastas.
Ekspertai lieka atsargūs
Atrodo, kad ilgainiui tokiai gimdymo namų idėjai pradeda pritarti ne tik dalis politikų ir aktyvistų, bet ir ekspertų.
2008-aisiais griežtai tarusi „ne”, Prancūzijos nacionalinė ginekologų ir akušerių kolegija pakeitė savo nuomonę ir šiuo metu laikosi atsargiai palankios pozicijos.
Pripažindama, kad tam tikrais atvejais apsiribojama tik gimdymo metodais, kolegija pasisako už natūralesnį gimdymą, tačiau tik tada, jeigu garantuojamas motinos ir vaiko saugumas.
Kolegijos įsivaizdavimu, tokie gimdymo namai turėtų būti gal net ne atskiras pastatas, o atskiros salės ligoninėse, kad kilus grėsmei motinai ir vaikui galėtų būti greitai suteikta reikiama pagalba.
Panašios pozicijos laikosi ir „Lietuvos ryto” kalbintas akušeris Anthony Agbele’is. Specialistas yra už natūralius gimdymo namus, tačiau su sąlyga, kad būtų garantuojamos visos saugumo sąlygos.
„Žinoma, aš esu už. Prancūzijoje dažnai gimdymas yra per daug medikalizuotas.
Nėštumas savaime nėra patologinė būsena, ir moterims, jeigu viskas gerai klostosi, turėtų būti sudaroma galimybė gimdyti natūraliai, jeigu jos renkasi gimdymą be nuskausminimo”, – dėstė A. Agbele’is.
Šis akušeris palaiko manančiuosius, kad tokie gimdymo namai neturėtų būti kuriami pernelyg toli nuo tradicinių gimdymo įstaigų, kad būtų garantuojamas naujagimio ir motinos saugumas. Jis pats taip pat nepriima gimdymų namie. Kodėl?
„Nesu prieš tokius gimdymus, bet nenoriu prisiimti tokios rizikos ir atsakomybės. Ką daryčiau, jeigu, pavyzdžiui, vaikas gimtų su širdies yda, ar kiltų kokia staigi komplikacija?” – retoriškai klausė A. Agbele’is.
Balsavimas dėl eksperimentinių natūralaus gimdymo namų Senate turėtų būti numatytas artimiausiomis savaitėmis. Didelių staigmenų nesitikima – įstatymo projektui turėtų būti pritarta.
Jį politinėje dešinėje palaiko Prancūzijos konservatoriai – Sąjunga už liaudies judėjimą (UMP), centre – Demokratų ir nepriklausomų kandidatų grupė (UDI-UC), o kairėje – ekologines vertybes puoselėjantys senatoriai. Socialistai pasidalijo tarp palaikančių ir susilaikančių.
Diskusijos fone – gimdyvės tragedija
Diskusijas apie sveikatos apsaugos reformų svarbą dar labiau paryškino jaunos kūdikio netekusios šeimos tragedija. Kūdikis motinos gimdoje mirė tuo metu, kai ji buvo išprašyta iš perpildytos ligoninės.
Tėvo papasakota istorija nuvilnijo per visą Prancūzijos žiniasklaidą, o jos atgarsiai nusirito iki pat Sveikatos apsaugos ministerijos.
Turėjęs būti laimingas įvykis virto tragedija. Vaikas, kurio laukėsi jo žmona, mirė dar gimdoje. Vyras kaltina ligoninę.
„Kūdikis neturėtų mirti Paryžiuje 2013 metais. Dėl to, kad ligoninėje trūksta vietos”, – sakė tėvas. Jo žmona buvo rizikos grupėje dėl gresiančio pirmalaikio gimdymo. Galiausiai atėjus nustatytai dienai ji turėjo atvykti 7 val. ryto į vienus didžiausių Paryžiuje gimdymo namus.
Vaiko tėvas prieš išvykstant paskambino į ligoninę. Jam buvo paaiškinta, kad šiuo metu nėra laisvos vietos, ir paprašyta atvažiuoti 11 valandą. Bet ir tada nebuvo vietos.
Pora įspėjo personalą, kad gimdyvė jau buvo išvežta į ligoninę prieš savaitę, nes vaikelis mažai judėjo, o ji jautė skausmą kairėje pusėje. Galiausiai moteris buvo priimta atlikti tyrimų, o paskui vėl išsiųsta namo, nes tai esą nebuvo skubus atvejis.
Suprasdami, kad ligoninė perpildyta, tėvai paprašė perkelti juos į kitą ligoninę, bet ir tuo pasirūpinti personalas neturėjo laiko. Pora išvyko namo savo automobiliu.
Nenutolus nė penkių šimtų metrų nuo ligoninės, tėvas sulaukė akušerės skambučio. „Aš nesuspėjau jūsų paklausti, ar vaikelis gerai juda”, – paklausė išsiblaškiusi akušerė. Naktį gimdyvė išties pasiskundė visai nejaučianti vaiko judesių. Iškviesta greitoji pagalba kūdikiui padėti jau negalėjo – jis buvo miręs.
Dėl šio įvykio pradėti trys tyrimai – administracinis, medicininis ir kriminalinis.
