Daugelis iškilių medikų ir mokslininkų mano, kad būtent dėl NU šalyje daugybė žmonių pradėjo sirgti inkstų, plaučių, kepenų ligomis ar visiškai neteko imuniteto. Iš šalies regionų sklinda pranešimai apie daugėjančius vaikų leukemijos ir anemijos atvejus. O nėščios moterys vis dažniau patiria persileidimus. Ypač ši tendencija juntama vietovėse, kur kadaise vyko intensyvūs mūšiai. Pavyzdžiui, pačiame Irako centre įsikūrusioje Faludžoje.
„Mano kolegos ir aš pastebėjome, kad Faludžoje padaugėjo kūdikių su įgimtomis ydomis. Vis daugiau moterų yra nevaisingos“, - teigė Irako sveikatos valdymo ir gerinimo organizacijos narys daktaras Salahas Haddadas,
2004-aisiais JAV armija Faludžoje dukart surengė masines atakas, naudodama daug ginklų su NU ir nuodingu baltuoju fosforu. Daugiausia teršalų į aplinką išmeta bombos ir kulkos bei kiti sprogstamieji užtaisai. Juos gaminant naudojamas švinas, uranas, gyvsidabris. „Esame susirūpinę savo vaikų ateitimi“, - pridūrė S. Haddadas.
Pražūtis tyko namuose
Irako medikai, norėdami parodyti karo poveikį šalies piliečiams, dažnai remiasi duomenimis iš studijos, pavadinimu „Vėžys, kūdikių mirtingumas ir gimstančiųjų lyčių santykis Faludžoje, Irake 2005-2009“. Ši ataskaita parengta tiesiogiai apklausus daugiau kaip 700 Faludžos šeimynų.
Vienas studijos autorių, chemikas Chrisas Busby nepabijojo perdėti, pareikšdamas, kad tyrimas atskleidė mieste įsigalėjusią sveikatos krizę – „didesnės genetinės žalos nebuvo jokioje kitoje tirtoje populiacijoje“.
Mičigane dirbanti toksikologė Mozghan Savabieasfahani atsako į klausimą, kodėl taip yra.
„Mūsų tyrimas Faludžoje atskleidė, kad dauguma šeimų po bombardavimų grįžo į savo namus arba ant jų užterštų griuvėsių statėsi naujus. Jeigu galėdavo, jie naudodavo po bombardavimo likusias naudoti tinkamas statybines medžiagas. Šitokia paplitusi praktika atsilieps visuomenės tolimesniam apsinuodijimui toksiškais metalais ir tai tęsis metai iš metų“, - kalbėjo mokslininkė.
M. Savabieasfahani prisidėjo prie dviejų kitų studijų rengimo, kuriomis buvo siekta atskleisti įgimtų ydų paplitimą Faludžoje ir Basroje – Irako pietryčių mieste. Daugiausia dėmesio skirta įgimtoms širdies ydoms ir nervinio vamzdelio defektams.
„Bombardavimą patyrusiuose miestuose stebime įgimtų defektų epidemiją. Tačiau ją matome ir kitų paplitusių ligų kontekste – daugėja vaikų leukemijos, kitų vėžio formų“, - pasakojo toksikologė.
Faludžos kūdikiai
Faludžos medikai bejėgiai, regėdami didėjantį sunkių apsigimimų skaičių. Vaikai gimsta su dviem galvomis, viena akimi, veido ir kūno deformacijomis, daugybiniais augliais ir kompleksinėmis nervų sistemos problemomis.
Miesto gyventojai tvirtina, kad šeimos jau bijo turėti vaikų. Vis daugiau moterų neišnešioja kūdikių, o gimsta jie tokie deformuoti ir sunkiai sergantys, kad tuojau numiršta. „Defektai svyruoja nuo įgimtų širdies ligų iki sunkių psichinių sutrikimų. Ir tų, ir anų skaičius toks, kad jums būtų sunku įsivaizduoti“, - pažymėjo Faludžos centrinės ligoninės pediatrė Samira Alani.
S. Alani prisidėjo prie 2010 metų tyrimo, atskleidusio, kad Faludžoje širdies ydų užfiksuojama 13 kartų daugiau nei Europoje. Nervinės sistemos defektų – net 33 kartus daugiau nei Europoje.
„Al Jazeera“ pediatrę kalbino dar 2011-ųjų gruodžio 21 dieną. S. Alani tuomet nurodė, kad nuo 2009 metų spalio ji asmeniškai užregistravo 677 apsigimimų. Vos po 8 dienų, gruodžio 29-ąją, kuomet žurnalistai vėl apsilankė Faludžoje, tas skaičius buvo pakilęs iki 699.
Medikė parodė jiems šimtus bauginančių fotografijų. Jose kūdikiai matomi su ištįsusiomis galvomis, viena akimi veido centre, peraugusiomis ar itin trumpomis galūnėmis, deformuotomis ausimis, nosimis ir stuburais. Pediatrė teigė, kad kai kurie vaikai gimsta su tanatoforine displazija – skeleto deformacija, kuri tiesiog nesuderinama su gyvybe.
„Faludžoje šiandien įprasta, kad vienas kūdikis gimsta su daug ydų. Pavyzdžiui, neseniai gimė vaikas, kuris turėjo centrinės nervų sistemos problemų, skeleto defektų ir širdies ydą“, - sakė vaikų ligų specialistė.
2013-aisiais S. Alani teigė, kad apie 14 proc. Faludžos kūdikių gimsta turėdami kokią nors ydą ar jų rinkinį.
„Bet mes neturime sistemos, kad užregistruotume visus atvejus. Daug šeimų susilaukia vaikų namuose, todėl manau, kad žinau tik apie 40-50 proc. atvejų“, - atkreipė dėmesį medikė.
Kita 2010-ųjų ataskaita liudija, kad nuo 2004-ųjų vėžiu sergančių vaikų Faludžoje padaugėjo 12 kartų.
Prašo neskaudinti irakiečių
Pietinėje Irako Babilio provincijoje vėžio atvejų smarkiai daugėjo nuo 2003-iųjų. Babilio vėžio centro vadovas Sharifas al Alwachi įsitikinęs, kad to priežastis – NU, naudojamas gaminant amerikietiškus ginklus.
„Oras, dirva ir vanduo – viskas užteršta šiais ginklais“, - kalbėjo Sh. Al Alwachi.
Ženevos Konvencijų papildomame protokole dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I protokolas) 35 straipsnyje nurodoma, kad kariaujančioms šalims draudžiama naudoti ginklus, šaudmenis, medžiagas ir kariavimo metodus, galinčius padaryti nereikalingos žalos ir sukelti nereikalingų kančių. Taip pat draudžiama naudoti tuos kariavimo metodus ir priemones, kurie padarys arba, galima tikėti, padarytų ilgalaikę, didelę ir rimtą žalą aplinkai.
36 straipsnis skelbia, jog tirdama, rengdama, įsigydama arba pripažindama tinkamomis naujas ginklų rūšis, kariavimo priemones ir metodus, šalis turi nustatyti, ar juos panaudoti nėra draudžiama šio protokolo ar kokių nors kitų susitariančiajai šaliai taikomų tarptautinės teisės normų.
Pasekmės, kurias Irake sukėlė JAV armijos naudoti ginklai, regis, rodo, kad jie turėtų patekti į protokolo draudžiamus ginklus. 2008-aisiais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, jog NU naudojimas karo veiksmuose prieštarauja įstatymais apibrėžtoms tarptautinėms humanitarinėms ir gamtosaugos taisyklėms.
„Al Jazeera“ teigia, jog NU lieka radioaktyvus apie 4,5 mlrd. metų. Tad Irakui geresnė ateitis kol kas nenumatoma.
„Mums reikia plataus masto aplinkos tyrimo, kad sužinotume, kaip išplitusi tarša metalais, NU ir kitais Irake naudotais ginklais“, - įsitikinusi M. Savabieasfahani.
Vaikų gydytoja S. Alani teigė kartais net nežinanti medicininių terminų, kuriais galėtų apibūdinti vieną ar kitą apsigimimą, nes iki tol medicina tokių nematė.
Medikė sakė norinti, kad žmonės, ypač amerikiečiai, žinotų, kokia krizė atslinko į Faludžą.
„Aš prašau jų, kad jie paprašytų savo vyriausybės neskaudinti žmonių, gyvenančių už jų šalies ribų. O ypač – Irako žmonių“, - kalbėjo medikė.
