Rusija iki šiol pyksta dėl to, kaip ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) buvo nutarę finansiškai paremti Kiprą – mainais už indėlių vietos bankuose apmokestinimą. Kai kurie pareigūnai Maskvoje neslepia įtariantys, kad taip Bendrija parodė, ką mano apie rusiškų pinigų srautus į Kipro, priklausančio ES, bankus.
Tačiau kitais klausimais ES ir Maskva, regis, nesipyksta. Nors dar prieš kelerius metus apie bevizį režimą tarp Bendrijos šalių ir Rusijos diskutuota tik aptakiai, atrodo, kad netrukus dėl jo bus susitarta.
Valdžios pareigūnai – be vizų
Atrodo, kad vakar į Maskvoje prasidėjusį ES ir Rusijos susitikimą Bendrijos pareigūnai atvyko tiesiog suderinti susitarimo dėl bevizio režimo detalių.
Savaitės pradžioje Rusijos ambasadorius ES Vladimiras Čižovas dar tvirtino, kad „nereikia pulti į euforiją”. Esą tiesiog atsirado proga progresui.
Tačiau prieš vakarykštį susitikimą vienas Europos Komisijos pareigūnas tinklalapiui „EUobserver” jau pareiškė, kad susitarimas dėl bevizio režimo jau netrukus – vasarą – bus galutinai patvirtintas.
„Daugelis Bendrijos narių dabar pritaria, kad laisvai į ES galėtų vykti Rusijos valdžios pareigūnai”, – kalbėjo diplomatas.
Tiesa, skelbiama, kad ES greičiausiai įves bevizį režimą specialius pasus turintiems Rusijos pareigūnams. Rusų verslininkams, žurnalistams ir studentams įvažiavimo į Bendriją tvarka būtų tik supaprastinta.
Amerikos pavyzdžiu nepaseks
Tokia pažanga derybose pasiekta nepaisant to, kad ES pareigūnai dažnai kritikuoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir viso Kremliaus elgesį.
Nesąžiningi prezidento rinkimai. Nevyriausybinių organizacijų būstinių kratos Europos Komisijos delegacijos vizito dieną. „Pussy Riot” teismas. Dėl viso šito Bendrija peikė Maskvos veiksmus. Ypač dėl įtartinos teisininko Sergejaus Magnitskio mirties kalėjime 2009 metais. Bet peikimu ir apsiribojo.
Nors netrūksta įrodymų, kad S. Magnitskis kalėjime buvo kankinamas, marinamas badu, apleistas gydytojų ir žiauriai mušamas, Rusijos pareigūnai šią savaitę užvertė bylą – esą nusikaltimo nebuvo.
ES iš pradžių grasino imtis baudžiamųjų priemonių – kaip ir JAV priimti vadinamąjį S. Magnitskio įstatymą, pagal kurį į Bendriją būtų uždrausta atvykti konkretiems Rusijos pareigūnams.
O prieš vakarykštį susitikimą retorika pasikeitė. Pranešime iš Briuselio tiesiog „apgailestaujama” dėl to, kad nutraukiamas S. Magnitskio mirties aplinkybių tyrimas.
Taikomi dvejopi standartai
Pasikeitusi ES pozicija ir retorika tuoj pat sulaukė priekaištų Europos Parlamente.
„Pokyčiai vizų politikoje žlugdo ES požiūrį į žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje”, – pažymėjo europarlamentarė iš Estijos Kristiina Ojuland.
Tačiau didesniųjų Bendrijos valstybių diplomatai mano priešingai. Ypač Vokietijos, kuri, atrodo, labiausiai pasistengė dėl sėkmingų derybų su Rusija.
„Kai kurių Rusijos sprendimų aš nesuprantu. Bet turime su abipuse pagarba diskutuoti su mūsų strateginiais partneriais”, – pragmatišką Berlyno požiūrį išsakė Vokietijos diplomatijos vadovas Guideo Westerwelle.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis savo ruožtu pareiškė, kad vizos Rusijos piliečiams turėtų būti panaikintos – kaip ir moldavams, gruzinams bei ukrainiečiams. Vis dėlto Kijevas netruko pažymėti, kad ES, Ukrainos manymu, taiko dvejopus standartus.
„Tarp Rusijos ir Ukrainos yra didelis skirtumas: į Ukrainą ES piliečiai gali keliauti be vizų, o į Rusiją negali”, – teigė Ukrainos ambasadorius ES Konstantynas Jelisejevas.
