Pasipiktinimas visuomenėje kilo po to, kai paaiškėjo, kad su pedofilija ir pornografija internete kovojusio fondo „Kidprotect” vadovas Jakubas Spiewakas suaukotus pinigus švaisto asmeninėms gėrybėms.
Trisdešimtmetis vaikinas, garsaus sociologijos profesoriaus ir seimūno Pawelo Spiewako sūnus, per metus vien prabangiems rūbams išleido per trisdešimt tūkstančių zlotų.
Be to, vyriškis organizacijos pinigus leido kvepalams, papuošalams, restoranams, poilsiui su meiluže Pietų kurortuose ir dar nežinia kur pradangino beveik du šimtus tūkstančių zlotų.
Spėjama, kad vaikinui paprasčiausiai nusibodo labdaringa veikla ir surinktas lėšas jis investavo į naujai įkurtas kitas savo įmones.
Apgauti pasijuto ne tik daugybė smulkių aukotojų, bet ir kelios didelės telekomunikacijų bendrovės, parėmusios „Kidprotect” solidžiomis sumomis.
Dar didesnės aistros kilo paaiškėjus, kad pagalbos vaikams fondas „Macius” net 90 proc. surenkamų lėšų perveda paslaptingam partneriui Šveicarijoje.
„Macius” per 3 metus iš aukotojų surinko per 12 mln. zlotų (9,97 mln. litų), tačiau neturtingų vaikų maitinimui bei rūbeliams skyrė vos 561 tūkst. zlotų (465,8 tūkst. litų).
Gerokai daugiau pinigų fondas skyrė didelėms vadovų algoms ir premijoms, o daugiausia pervedė Šveicarijos partneriui „SAZ Dialog Europe AG” neva už tariamą pagalbą ieškant rėmėjų ir aukotojų. Įdomu, kad šiuo daug metų besitęsiančiu piktnaudžiavimu teisėsaugos organai susidomėjo tik po to, kai į juos atkreipė dėmesį žiniasklaida.
Kilus didžiuliam pasipiktinimui socialinių reikalų ir darbo ministras Wladyslawas Kosyniakas-Kamyszas pasmerkė labdarai suaukotų pinigų švaistymą asmeniniams renkančiųjų poreikiams.
Tą patį padarė ir buvusio šalies prezidento Aleksandro Kwasniewskio žmona Jolanta, pirmininkaujanti savo įkurtai organizacijai „Bičiulystė be barjerų”. Nenuostabu, mat smūgis labdaros organizacijų įvaizdžiui, regis, suduotas išties rimtas. Ką daryti?
Seimas skubiai pasiūlė taisyti dar 1984 m. priimtą įstatymą dėl labdaros organizacijų veiklos, sugriežtinant jų kontrolę ir nustatant, kiek surenkamų lėšų turėtų būti panaudojama statutinei veiklai.
Parlamentarai siekia, kad labdaros organizacijos net reklamos bukletuose privalėtų nurodyti, kiek procentų pinigų išleidžia administracijos išlaidoms, o kiek skiria vargstantiems.
Šiuo metu nemaža dalis organizacijų daugiausia surenkamų lėšų išleidžia vadovų algoms ir veiklos reklamai.
