Palyginti su kitomis arabų šalimis, Tunisas, kurio valdžia iki perversmo buvo griežtai pasaulietinė, moterų teisių klausimu visada buvo laikomas pažangia šalimi.
Iki 2011 metų revoliucijos tunisietės turėjo daugiau teisių nei kitose regiono šalyse gyvenančios moterys.
Skyrybų atveju tunisiečių teisės būna tokios pat kaip ir vyrų. Šalyje taip pat uždrausta poligamija, nors daugelyje kitų musulmonų valstybių vyrai gali turėti iki keturių žmonų.
Po 2011 metų revoliucijos į valdžią atėjusi nuosaiki islamistų partija „Ennahda” šių teisių nepanaikino ir tikina nesiruošianti to daryti.
Bet aktyvistės vis tiek sunerimusios. Jos teigia, kad nors teisiniu lygmeniu pokyčių nėra, Tuniso visuomenėje vyksta didžiulis virsmas.
Viena dalis gyventojų nori visuomenę matyti religingesnę, kita – pasaulietiškesnę. Dėl to kyla protestai ir žodžių mūšiai.
Su nikabu jaučiasi princese
Porevoliuciniame Tunise padaugėjo moterų, prisidengiančių galvą ir veidą šydais. Anksčiau musulmoniški apdangalai šalyje buvo uždrausti, o dabar moterys turi pasirinkimo teisę.
Gafsos mieste gyvenanti 22 metų anglų kalbos studentė Arije Nasser džiaugiasi tokiomis permainomis. Po 2011-ųjų įvykių musulmonė nutarė nešioti nikabą – galvos šydą, dengiantį visą veidą, išskyrus akis.
„Kai einu jį dėvėdama gatve, jaučiuosi kaip princesė. Nikabas ir netgi hidžabas (plaukus ir kaklą dengiantis apdangalas. – Red.) prieš revoliuciją buvo uždrausti, tačiau dabar jaučiamės laisviau praktikuodami islamą”, – aiškino studentė.
Ji pastebėjo, kad Gafsos mieste vis daugiau moterų prisidengia šydais. O vyrai, aktyviai praktikuojantys islamą, dažniau augina barzdą.
Kova už pasaulietiškumą
Tai patinka toli gražu ne visoms Tuniso gyventojoms. Šalies sostinėje neseniai vyko demonstracija, į kurią susirinko apie 800 žmonių, reikalavusių sekuliarios valstybės ir protestavusių prieš islamistų partiją.
„Moterų teisėms gresia pavojus. Prieš revoliuciją prašydavome daugiau teisių, visiškos lygybės, tačiau dabar tik bandome išsaugoti ir išlaikyti tas teises, kurias jau turime”, – įsitikinusi interneto dienoraštininkė Lina Ben Mhenni.
Primeta savo nuomonę
Valdančiosios „Ennahda” partijos atstovai tikina ginantys abiejų pusių – ir moterų, dėvinčių nikabus, ir tokių aktyvisčių kaip 19-metė Amina, kuri išgarsėjo nusifotografavusi iki pusės nuoga su užrašu „mano kūnas yra mano, ne kieno nors garbė”, teises.
Tačiau šalyje skamba ir radikalesni balsai. Pavyzdžiui, garsus salafistų dvasininkas viešai paragino nuogumu už moterų teises kovojančią Aminą nuplakti ir mirtinai užmėtyti akmenimis.
Organizacijos „Human Rights Watch” Tunise vadovė Amna Guellali irgi pastebėjo, kad šalyje gerokai padaugėjo radikalesnių pažiūrų islamistų, kurie nori primesti savo visuomenės ir religijos viziją kitiems.
Kai kurios tunisietės tikina jau pajutusios spaudimą dengti galvą, o jauni vyrai esą iš konservatyvių pažiūrų žmonių sulaukia įspėjimų nustoti vartoti alkoholinius gėrimus ir žaisti domino.
Arabų pavasario pradžia – Tunise
Ilgai kaupęsis tunisiečių nepasitenkinimas nedarbu, infliacija, korupcija, žodžio ir kitų laisvių ribojimu pratrūko 2010 m. gruodžio 18 -ąją.
Protestus įžiebė gruodžio 17 dienos incidentas, per kurį protestuodamas prieš patirtą neteisybę pasidegė Mohamedas Bouazizi.
2011 metų sausio 14 dieną iš posto po daugiau nei 20 metų valdymo pasitraukė Tuniso diktatorius Zine’as El-Abidine’as Benas Ali. Nuverstas lyderis pirma pabėgo į Saudo Arabiją, o tik tuomet pranešė apie atsistatydinimą. Iš Tuniso protestai išplito į kitas regiono valstybes.
