Pagal ją, klasė realiai stebi, kaip vystosi kūdikis ir aptaria mažojo žmogaus emocijas. Taip ugdomas vaikų emocinis intelektas – jie mokomi suprasti savo ir kitų jausmus.
„Maniau, kad vaikai yra tiesiog pasiutę. Tačiau buvau sužavėta matydama, kokie jie rūpestingi ir kaip tai juos įkvepia“, - savo įspūdžiais dalijosi vienos JAV ikimokyklinukų grupės auklėtoja Laurie Pearson.
Į Jungtines Valstijas „Empatijos šaknys“ atkeliavo 2007-aisiais, rašo pbs.org. Per pastaruosius šešerius metus programa išplito Kalifornijos, Niujorko ir Vašingtono valstijose.
L. Pearson dirba vienoje Sietlo (Vašingtono valstija) mokykloje, kurią lanko darželinukai ir vaikai iki 8 klasės. Jos auklėtinius reguliariai aplanko dar metukų neturinti mergaitė Claire ir jos mama.
Mokytoja prisipažino, kad prieš Claire atvažiuojant pirmą kartą, jaudinosi, ar kūdikiui čia bus saugu. Tačiau vaikai netikėtai atskleidė, kokie jie gali būti rūpestingi ir švelnūs.
Claire apsilankymus L. Pearson klasėje organizuoja programos „Empatijos šaknys“ instruktorė Marilyn Enloe. Per mokslo metus ji tą pačią klasę aplanko 27 kartus. 9 kartus dalyvauja ir kūdikis su savo mama. Būtent M. Enloe padeda mokiniams aptarti mažylės vystymąsi ir įvardyti jos jausmus.
Klasė stebi Claire, o paskui aptaria, kodėl ji buvo linksma ar liūdna, bando prisiminti, kokiais atvejais juos buvo užplūdę panašūs jausmai.
Šios terapijos, kuri daugiausiai skirta mokiniams iki 8 klasės, tikslas – jau ankstyvame amžiuje užkirsti kelią agresijai ir šitaip sumažinti patyčių tikimybę.
Britų Kolumbijos universiteto profesorė Kimberly Schonert-Reichl studijavo „Empatijos šaknų“ poveikį ir sako, kad ši programa mokytojams suteikia pretekstą pasikalbėti su vaikais apie emocijas.
„Tai padeda vaikams atpažinti savo jausmus, susivokti ir lavinti bendravimo įgūdžius“, - atkreipė dėmesį mokslininkė.
2011 metais atlikta studija taip pat parodė šios ir panašių programų naudą. Ištyrus 270 tūkst. moksleivių paaiškėjo, kad tie vaikai, kurie lankė socialinių ir emocinių įgūdžių lavinimo pamokas, ne tik mokėjo geriau bendrauti, bet ir geriau mokėsi už tuos, kurie tokioje programoje nedalyvavo.
Claire motina Jenny teigia, jog niekada nesijaudino, kad vaikai gali užgauti jos mergaitę.
„Kai Claire atvyksta, atmosfera klasėje pasikeičia. Manau, kad vaikai tada pradeda galvoti, kaip žmogus jaučiasi, kai su juo elgiamasi vienaip ar kitaip. Vaikams nepatinka, kai Claire pradeda verkti“, - pastebėjo Jenny.
