N. Maduro persvara rinkimuose, kurių prireikė H. Chavezui mirus nuo vėžio, buvo minimali. Jis surinko 50,7 proc. balsų ir tik per plauką aplenkė 49,1 proc. rinkėjų paremtą opozicijos kandidatą Henrique Caprilesą.
Nors pastarasis atsisako pripažinti pralaimėjimą, tai greičiausiai tik gestas – visas pagrindines Venesuelos politines ir teismines institucijas valdantys čavistai rinkimų rezultatų tikrai nekeis.
Vis dėlto N. Maduro stovykloje sujudimas ne tik džiaugsmingas – mat H. Caprileso pasirodymas buvo kur kas geresnis, nei laukė ir jis pats, ir valdantieji.
Valdančiųjų triukai nesikeičia
Žinoma, N. Maduro oficialiai kilniaširdiškai sutiko dėl balsų audito.
H. Caprilesas surinko tik 235 tūkst. balsų mažiau nei favoritu laikytas 50-metis H. Chavezo įpėdinis.
H. Caprilesas, kuris po spalio rinkimų pripažino pralaimėjimą, kai H. Chavezas gavo 11 proc. daugiau balsų už jį, atkakliai dabar rodė maždaug 3,2 tūkst. „incidentų”, kurie įvyko per balsavimą, sąrašą.
„Šiandienos pralaimėtojas esate jūs, – pareiškė jis spaudos konferencijoje. – Mes nepripažinsime rezultatų, kol nebus suskaičiuotas kiekvienas balsas.”
Keliomis valandomis anksčiau 40-metis opozicijos lyderis tvirtino, kad buvo bandymų leisti žmonėms balsuoti ir po to, kai rinkimų apylinkės baigė darbą.
Jis taip pat kaltino vyriausybę spaudus valstybinio sektoriaus darbuotojus balsuoti už N. Maduro.
Džiaugsmo jau neslepia
Atsimenant daugelio ankstesnių rinkimų Venesueloje aplinkybes, visi šie įtarimai greičiausiai turi pagrindo.
Bet istorija taip pat rodo, kad opozicija priekaištus žeria tarsi į sieną.
Kaip teigia N. Maduro oponentai, čavistai kontroliuoja ir Centrinę rinkimų komisiją. Tad nestebina ir pastarosios pranešimas, kad rinkimų rezultatai jau „nepanaikinami”.
Pergalingo džiaugsmo neslepia ir N. Maduro, kuris jau sekmadienio vakarą fejerverkų fone griaudėjo: „Ši pergalė yra dar viena duoklė H. Chavezui! Šiandien galime pasakyti, kad sąžiningai pasiekėme triumfą rinkimuose.”
Šalis liks susiskaldžiusi
Akivaizdu, kad N. Maduro pasinaudojo gedulu dėl velionio H. Chavezo, kuris Venesuelą valdė keturiolika metų ir vykdė „socialistinę revoliuciją”, populiarią tarp neturtingųjų ir nuvylusią kitus – dėl silpnos šalies ekonomikos.
N. Maduro žada tęsti iš naftos finansuojamą politiką, kuri per populiarias sveikatos apsaugos, švietimo ir maisto programas beveik perpus – iki 29 proc. – sumažino skurdą.
Tačiau H. Chavezas po savęs paliko ir visą virtinę problemų: didžiausią Pietų Amerikoje žmogžudysčių skaičių, chronišką maisto produktų trūkumą, didelę infliaciją, elektros tiekimo sutrikimus.
Tad greičiausiai nenuostabu, kad N. Maduro persvara buvo minimali, nors rinkimų kampanijos metu jis savo varžovą populiarumu lenkė 10–20 proc.
O po tokio panašaus varžovų pasirodymo sekmadienį atrodo, kad Venesuela ir toliau liks naftos turtinga, tačiau smarkiai susiskaldžiusia šalimi.
