Dabar Danas ir Kate Suski patys sunkiai gali patikėti įspūdinga išsigelbėjimo istorija, kuri privertė iš naujo pažvelgti į gyvenimą.
Viskas prasidėjo nekaltai. Į žvejybinę išvyką nedideliu laiveliu išsiruošę 30-metis verslininkas ir 39 metų informacinių technologijų specialistė balandžio 21-osios popietę manė, kad jiems labai sekasi.
Apie 13 kilometrų nuo Santa Lusijos kranto D.Suski kovojo su 90 kilogramų svorio marlinu. Tačiau džiaugsmas dėl užkibusios žuvies greitai virto siaubu išgirdus, kad sugedo laivelio elektroninė sistema.
„Į mašinų skyrių plūstelėjus vandeniui kapitonas sušuko: „Šokite! Šokite!” Jis dar spėjo prieš tai išmesti gelbėjimosi liemenes, pasiųsti nelaimės signalą ir pranešti savo koordinates. Laivas nuskendo per 5 minutes”, – pasakojo Danas.
Į vandenį spėjo iššokti visi – abu amerikiečiai, kapitonas ir jo padėjėjas. Tačiau galingos kelių metrų aukščio bangos atviroje jūroje atsidūrusius žmones ėmė blaškyti kaip šapelius, o kartu visai grupei išsilaikyti buvo ypač sunku.
Pralaukę valandą, bet taip ir neišgirdę gelbėtojų sraigtasparnio, lėktuvo arba laivo variklių garsų, brolis ir sesuo Suski nusprendė gelbėtis patys.
„Pamenu, kaip raginau visus plaukti, nes jeigu gelbėtojai pakeliui – jie mus pastebės. Pasilikti negalėjome”, – pasakojo D. Suski.
Bet per bangas pajudėję amerikiečiai greitai buvo atskirti nuo laivo įgulos. O tada prasidėjo lietus ir brolis su seserimi jau nebematė kranto. Pradėjo temti.
„Tada aš supratau, kad padėtis išties rimta. Tokiais atvejais supranti, kad esi mirtingas, ir į galvą norom nenorom ima lįsti mintys, kaip mirsi. Ar mes nuskęsime? Ar mus suės rykliai? O gal kojas sutrauks mėšlungis, ištiks hipotermija?” – siaubo akimirkas prisiminė K. Suski.
Kol jie lėtai yrėsi kranto link, Danas stengėsi vyti šalin mintis apie visai neseniai lyg tyčia matytą filmą „Atvira jūra”. Jame pasakojama, kaip vandenyno paviršiuje vieni palikti narai stengiasi irtis kranto link, tačiau juos sudrasko rykliai.
Po 14 valandų įnirtingo plaukimo išsekę amerikiečiai atsidūrė arti kranto ir tik tada pamatė, kad teks plaukti dar kiek tolėliau, mat bangos būtų juos sutraiškiusios į aštrias uolas.
Jau po vidurnakčio pasiekę nedidelį smėlio lopinėlį juodu dar turėjo rasti jėgų eiti per laukymes, maitintis pusžaliais mangais ir bananais, kol paryčiais galiausiai sutiko šunį vedžiojantį žmogų.
Ir tik nugabenti į ligoninę išsekę amerikiečiai išgirdo, kad jų laivo įgulą išgelbėjo pakrančių apsaugos sraigtasparnis. D.Suski teigia nuo šiol atsibundantis kiekvieną rytą prieš aušrą, kuri jam primena stebuklingą išlikimą.
