„Dabar dvasiškai ir emociškai jaučiuosi geriau, nei galėjau įsivaizduoti prieš šešerius metus, - sako K. B. Tarleton, pati anksčiau slaugiusi žmones po transplantacijų. - Noriu pasidalinti savo patirtimi su kitais, kad jie suprastų, jog padedami savo vidinės jėgos jie gali pabėgti nuo savo skausmo.“
2007 metais K. B. Tarleton užpuolė tuometis sutuoktinis Herbertas Rodgersas, manydamas, kad ji susitikinėja su kitu vyru. Pasak policijos, jis įėjo į namą ieškodamas to vyro, o tada įsiutęs užpuolė K. B. Tarleton, smogė jai lazda ir apipylė veidą šarmu iš butelio.
Kai atvyko policija, K. B. Tarleton bandė nušliaužti į dušą ir nusiplauti chemikalus. Jie jau buvo pažeidę jos veidą.
2009 m. H. Rodgersas pripažintas kaltu ir už K. B. Tarleton sužalojimą gavo 30 metų kalėjimo bausmę.
„Supratau, kad atleidimas nereiškia pateisinimo to, ką jis padarė, ir tai ne apie jį – tai apie atleidimą jam, atleidimą sau, leidimą sau judėti į priekį ir neįstrigti tos nakties tragedijoje“, - kalbėjo K. B. Tarleton, per pastaruosius penkerius metus patyrusi 55 operacijas.
Veido transplantavimo operacijoje dalyvavo daugiau kaip 30 chirurgų, anesteziologų ir slaugių. Medikai dirbo daugiau kaip 15 valandų, pakeisdami jos odą, raumenis, sausgysles ir nervus.
Veido donorė buvo moteris iš Masačusetso, vardu Cheryl Denelli Righter, staiga mirusi nuo insulto.
Donorės duktė Marinda trečiadienį pasakė K. B. Tarleton, kad ji atrodo gražiai. „Jos abi – mamos ir abi išgyveno, jos abi yra šviesos švyturiai“, - sakė ji ir prisipažino, kad pamačiusi K. B. Tarleton pirmą kartą po ilgo laiko vėl pasijuto laiminga.
„Aš galėjau vėl pajusti savo mamos odą, galėjau pamatyti jos strazdanas, ir per jus galiu matyti savo mamą gyvą, - sakė M. Righter, apkabindama ir pabučiuodama savo motinos veidą turinčią moterį. - Tai tikra palaima.“
K. B. Tarleton yra akla. Naują veidą ji pavadino ypatinga dovana, palengvinusia kasdien jaučiamą fizinį skausmą.
Ji kreipėsi į Bostono maratono sprogdinimo aukas ir sakė, kad miesto laukia skausmo ir atleidimo iššūkis.
„Iš baisių įvykių, kurie atsitinka, galima daug išmokti, - sakė K. B. Tarleton. - Aš noriu, kad kiti žinotų, jog smogus tragedijai nereikia pasiduoti, galima pasirinkti gėrį ir leisti, kad tai padėtų jiems pasveikti.“
K. B. Tarleton papasakojo, kaip jaučiasi po transplantacijos liesdama ir prausdama savo veidą.
Ji sakė kol kas dar ne visiškai jaučianti veidą, bet jaučianti dilgčiojimą kai kuriose srityse. Kai audinys pradeda prigyti, jos pojūčiai keičiasi beveik kas savaitę.
Pasak chirurgo Bohdano Pomahaco, vadovavusio veido transplantacijai, dilgčiojimas ir kiti pojūčiai liudija, kad suauga per operaciją sujungti nervai.
„Carmen galės jausti savo veidą beveik taip pat, kaip mes jaučiame savo veidus“, - sakė jis.
Parengė Jurgita Noreikienė
