„Būtų per drąsu sakyti, kad mirtis manęs nebaugina. Bet aš nebijau to, kas nutiks vėliau, nes aš netikintis. Kai aš mirsiu, aš paprasčiausiai išnyksiu, ir nieko neliks“, - kalbėjo už medicinos atradimus 1974-aisiais apdovanotas Ch. de Duve.
Žymusis mokslininkas buvo šalies Karališkosios medicinos akademijos ir Belgijos mokslų akademijos narys. Paskutiniais savo gyvenimo dešimtmečiais Ch. de Duve pasižymėjo kaip mąstytojas, daugiausiai dėmesio skyręs pasaulio evoliucijai.
Jo požiūriu, žmonija juda akligatvio link, vedama atskirų individų ir jų grupių „genetinio egoizmo“. Žmonija esą nepajėgia racionaliai suvokti, kad reikia galvoti apie ilgalaikę perspektyvą, norint išsaugoti planetą.
