„Aleksejaus Balabanovo filmai - kolektyvinis šalies portretas dramatiškiausiais laikotarpiais jos istorijoje, - parašė premjeras Dmitrijus Medvedevas savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. - Man patiko jo darbai. Talentingo režisieriaus išėjimas yra didžiulė netektis artimiesiems ir jo gerbėjams. Užjaučiu“.
A. Balabanovas, kuris sukūrė 16 filmų ir mirė rengdamasis kurti naują juostą, Rusijoje labiausiai garsėja filmais „Brolis“ ir „Brolis 2“.
Tie filmai pasakoja apie jaunuolį, priverstą gyventi smurto ir nusikaltimų gyvenimą A. Balabanovo gimtojo Sankt Peterburgo gatvėse, posovietiniu metu, kai buvo mažai įstatymo.
„Brolyje 2“ dalis veiksmo vyksta Čikagoje ir tai atspindi nuolatinį „šešėlinių“, bet turtingų rusų kėlimąsi į Vakarus.
Kritikai ypač liaupsina A.Balabanovo 2007 metų juostą „Krovinys 200“ (Gruz 200), kurios pavadinimas siejamas su grąžinamais palaikais iš itin nepopuliaraus sovietų 9-ojo dešimtmečio karo Afganistane.
„(Tai) – ypatingas filmas, - „Twitter“ parašė populiari Rusijos televizijos asmenybė ir opozicijos judėjimo narė Ksenija Sobčak. - Jis pasakoja apie abejingumą, o tai yra pragaras“.
A. Balabanovas taip pat labai giriamas už filmą “Karas“ apie Čečėniją, kur rusai per pastaruosius du dešimtmečius kariavo dvi brutalias kampanijas.
„Tai - tragedija, didžiulė tragedija Rusijos kinui“, - sekmadienį rašė verslo dienraštis „Kommersant“.
A. Balabanovo draugai sakė, jog režisierius prieš kelis mėnesius sužinojo, kad sunkiai serga, bet jo mirties priežastis viešai neskelbiama.
Paskutinis jo filmas „Ir aš noriu“ pasirodė 2012 metais, jo premjera įvyko Venecijos kino festivalyje.
Kaip sakė pats režisierius, šiuo filmu apie išėjimą, apie mirtį jis užbaigė savo kūrybinį gyvenimą. Filme jis suvaidino pats save ir savo mirtį.
Peterburgo kinematografininkų sąjungos vadovas, režisierius Dmitrijus Meschijevas, beje, sakė, kad A. Balabanovas dar dirbo prie naujo filmo scenarijaus; ketino pradėti filmuoti rudenį. Anksčiau buvo skelbta, kad jis rengiasi sukti filmą apie Stalino jaunystę.
