Yale’io universitetui skirta 165 tūkst. JAV dolerių bauda už nusižengimus, padarytus 2000–2002 metais. Tuomet aukštosios mokyklos darbuotojai nepranešė apie studentų miestelyje įvykdytus keturis užpuolimus, per kuriuos naudotas lytinis smurtas.
Tai paaiškėjo po 7 metus trukusio tyrimo, per kurį taip pat atskleista, kad universitetas pateikė neišsamias ir nepatikimas nusikaltimų ataskaitas, tokiu būdu leisdamas studentams klaidingai manyti, jog jie yra saugūs.
Yale’io atstovai 2000–2002 metais pranešė tik apie 5 lytinius nusikaltimus, nors tuo pačiu laikotarpiu Harvardo universitetas užfiksavo 80, Prinstono universitetas – 29 lytinius nusikaltimus.
Tyrimas dėl Yale’io universitete padarytų galimų pažeidimų pranešant apie nusikaltimus pradėtas po to, kai 2004 m. universiteto žurnalas publikavo straipsnį „Šviesa, tiesa ir seksualinės nuodėmės” („Lux, Veritas and Sexual Trespass”).
Tai papildytas ir pakeistas Jeilio universiteto moto: „Šviesa ir tiesa” („Lux et Veritas”).
Publikacijos autorė Emily Bazelon aprašė vienos Yale’io studentės, kuri 2001 metais buvo užpulta bendrabučio kambaryje, atvejį. Mergina apie incidentą pranešė Yale’io tarybai, atsakingai už skundus dėl lytinių nusikaltimų, o ją užpuolęs studentas prisipažino įvykdęs nusikaltimą.
Tačiau incidentas niekur nebuvo paminėtas Yale’io metiniame pranešime.
Paaiškėjo, kad universitetas taip pat klaidingai nustatė savo studentų miestelio sienas, neįtraukdamas nusikaltimų, įvykdytų Yale’io-Niu Heiveno ligoninėje, nors ja naudojasi universiteto medicinos mokyklos dėstytojai ir studentai.
Tiesa, Yale’io universitetas 2011 metais pranešė jau apie 20 lytinių nusikaltimų, tad manoma, kad dabar aukštoji mokykla geriau atlieka savo pareigas pranešdama apie tokius atvejus.
