Kad dalis greito pelno besivaikančių bankininkų kartais elgiasi ciniškai – ne naujiena. Bet lenkams trūko kantrybė, kai paaiškėjo slaptas vieno banko ir nusikaltėlių susitarimas.
Poznanės teisme netrukus prasidėsiančiame procese greičiausiai bus įrodyta, kad kai kurie amoralūs bankininkai savo veiklą grindžia padedami net nusikalstamo pasaulio padugnių.
Vietos tardytojai atskleidė, jog regioninis, gerais rezultatais besigiriantis bankas „NeoBank” slapta pasamdė kelis asmenis nuomininkams išvaryti.
Bankas per antrines įmones Poznanės centre nusipirko tris namus ir sudarė slaptą šantažavimo sutartį su keliais asmenimis, kad jie išguitų iš įsigytų pastatų nuomininkus.
Pasamdyti vyriškiai dirbtinėmis avarijomis nutraukė pastatų šildymą, elektros energijos ir vandens tiekimą, nuardė stogą, fekalijomis užtvindė rūsius ir koridorius. Net ir tokių nepatogumų nepabūgę asmenys sulaukdavo perspėjimų, kad neišsikrausčius netikėta nelaimė ištiks jų vaikus ar anūkus.
Padėjo ir anarchistai
Nors įstatymas reprivatizuotų ar perpirktų namų gyventojams leidžia pasilikti bute trejus metus, banditų terorizuojami asmenys iš dviejų pastatų išsilakstė per kelias savaites.
Trečio namo gyventojai šantažuotojams nepakluso ir kreipėsi pagalbos į anarchistų įkurtą Nuomininkų gynimo draugiją.
Pastarosios aktyvistai netruko išaiškinti, jog valytojais pasivadinusius banditus per tarpines įmones pasamdė bankas „NeoBank”. Prie jo būstinės surengus demonstraciją istorija labiau susidomėjo žiniasklaida.
Atlygis nusikaltėliams
Išsigandusi viešumo „NeoBank” vadovybė atšaukė „valymo” akciją, bet tai nenuslopino žiniasklaidos dėmesio. Dienraštis „Gazeta Wyborcza” atskleidė, kad minėtus namus pirko dvi jokios veiklos nevykdančios antrinės banko įmonės.
Paaiškėjo ir tai, kad bankas nurodė vienam savo darbuotojų įkurti įmonę, kuri sudarytų nuomininkų išvarymo sutartis. Kad teisėsauga negalėtų prikibti, „valytojai” sutartyje įsipareigojo nepažeisti įstatymų, nors iš tikrųjų pasižadėjo nuomininkus iškraustyti per 2 mėnesius.
Be to, minėtas banko darbuotojas pats tikrino, ar butai tušti, ir tik tada pervesdavo banditams už pagalbą pinigus.
Įtarimai – pareigūnui
Kilus skandalui banko „NeoBank” vadovybė pareiškė, kad bankas tik finansavo namų pirkimą, bet neturi nieko bendra su nuomininkų išvarymu.
Kad tvirtinimai melagingi, rodo faktas, jog bankas vienai nuomininkei sumokėjo 20 tūkst. zlotų už tai, kad neviešintų išvarymo aplinkybių. Paaiškėjo ir tai, jog „NeoBank” direktorius Waldemaras Francikas pats derėjosi dėl pastato pirkimo su tuometiniu jo savininku.
Neaiškus tardytojams ir vieno policininko vaidmuo šioje istorijoje. Pareigūnas trumposiomis žinutėmis perspėdavo „valytojus” apie policininkų patikrinimus ir anarchistų planuojamas akcijas.
Aktyvistė tapo simboliu
Kad namus atgavę ar nusipirkę asmenys yra priešiškai nusiteikę prieš nuomininkus, liudija tragiškas 64 metų varšuvietės Jolantos Brzeskos likimas.
Nuo vaikystės viename sostinės name gyvenusią moterį prieš 7 metus iš buto panoro išvaryti ankstesnių pastato šeimininkų palikuoniai. Pastarieji pareikalavo išsikraustyti per tris mėnesius, keliskart padidino mokesčius, išjungė šildymą.
Drąsi moteris sukvietė kaimynus ir įkūrė Varšuvos nuomininkų gynimo draugiją. Ji ėmė aktyviai kovoti už nuomininkų teises ir ragino meriją tramdyti namų savininkus.
Bet prieš dvejus metus nežinomi asmenys nužudė J.Brzeską ir jos kūną sudegino miške. Šis nusikaltimas neatskleistas, o moteris tapo kovos už nuomininkų teises simboliu. Jos portretai pasirodė ant namų sienų ir protestuotojų plakatų. Vienas teatras net pastatė spektaklį, o roko grupė sukūrė apie ją dainą.
Vienuolės – taip pat beširdės
Namų savininkų ir nuomininkų karą iš dalies lemia tai, kad Lenkija yra nepriėmusi reprivatizacijos įstatymo.
Todėl čia namus dažniausiai sugeba atgauti tik tie asmenys, kurie turi daug lėšų ilgiems teisminiams procesams. Pastatus atgavę ar perpirkę asmenys neretai skuba atsikratyti nuomininkų, kad galėtų pelnytis brangiai perparduodami ar nuomodami namus.
Su visais nuomininkais buvo parduoti kelių gamyklų ir net aklųjų kombinato bendrabučiai.
Prieš metus Krokuvoje kilo didelis pasipiktinimas, kai paaiškėjo, kad vienas moterų vienuolių ordinas slapta siekė parduoti atgautus pastatus su jo gyventojais.
Tiems žmonėms vienuolės anksčiau žadėjo, kad galės gyventi iki mirties, tačiau po kelerių metų persigalvojo. Kilus visuotiniam pasipiktinimui vienuolės susigėdo ir pardavimą atšaukė.
