Švedijos pareigūnai rekomendavo 4 tūkst. šalies moterų, nešiojančių jau nebeveikiančios prancūzų kompanijos PIP („Poly Implant Prothese”) krūtų implantus, atlikti jų šalinimo operaciją.
Už procedūrą turėtų mokėti arba pačios pacientės, arba jų privačios klinikos.
Jau ne vienus metus skelbiama, kad PIP implantus gamino naudodama nesertifikuotą silikoninį gelį. Toks gelis naudojamas, pavyzdžiui, čiužiniams gaminti.
Išsiimti implantus švedėms patarta dėl atsargumo. Taip yra pasielgusios ir daugiau šalių, tarp jų – Prancūzija, Čekija, Vokietija. Iš viso pasaulyje PIP implantus nešioja apie 400 tūkst. moterų.
PIP implantai buvo uždrausti 2010 metais, kilus įtarimų dėl jų keliamos grėsmės moterų sveikatai. Taip pat įrodyta, kad šie implantai plyšta kur kas dažniau nei kitų gamintojų.
Švedų specialistai taip pat pabrėžė, kad PIP produkcija gali turėti medžiagų, erzinančių žmogaus kūno audinius.
Tiesa, praėjusį mėnesį ekspertai, tiriantys PIP implantų poveikį, paskelbė kur kas baugesnę žinią, nors jos Švedijos pareigūnai, šią savaitę teikdami rekomendacijas moterims, ir neminėjo.
Specialistai įspėjo, kad implantuose esanti cheminė medžiaga gali pakenkti besilaukiančių motinų kūdikiams.
Pastariesiems tyrimams vadovavusi švedų medikė Vendela Schnittger teigė, kad naujausi testai kelia susirūpinimą dėl ilgalaikio saugumo nešiojant šiuos implantus.
„Labai jaunų žmonių grupei gali kilti rizika dėl sveikatos. Nežinome, kokios gali būti ilgalaikės pasekmės”, – sakė V.Schnittger.
Britų leidinys „The Daily Mail” papasakojo už širdies griebiančią Lucy Petagine, kurios dukteriai Lunai buvo diagnozuotas vėžys, istoriją.
40 metų Lucy prieš 12 metų buvo įdėti krūtų implantai, o vėliau ji susilaukė trijų vaikų.
Moteris dabar kankinasi negaudama atsakymo, ar jos dukteriai Lunai, kuri gimė 2007 metais, smegenų auglys negalėjo išsivystyti dėl jos nešiojamų krūtų implantų.
Mergaitė praėjusiais metais mirė.
Luną, kaip ir jos vyresnįjį brolį Aldo, kuriam dabar 8-eri, motina maitino krūtimi jau nešiodama implantus.
Jie, kaip manoma, galėjo būti pagaminti bendrovės PIP.
Moteris maitindama sūnų jokių problemų nepastebėjo. Tačiau gimus Lunai paaiškėjo, kad vienas implantų suplyšęs.
Tiesa, moterį apžiūrėję specialistai tuomet tikino, kad tai nekelia grėsmės maitinamam kūdikiui.
Kilus PIP skandalui, Lucy dėl to nebebuvo tokia tikra.
„Jeigu paaiškėtų, kad per savo tuštybę numarinau dukterį, mirsiu iš skausmo”, – apie implantų galimą žalą kūdikiui svarstė moteris.
Ji, kaip ir daugelis kitų pasaulio moterų, nekantriai laukia balandį Prancūzijoje prasidėjusio teismo baigties.
Jame dėl nekokybiškų krūtų implantų teisiami PIP vadovai, tarp jų kompanijos įkūrėjas Jeanas Claude’as Masas.
