Vašingtonas reagavo iškart. Baltieji rūmai paneigė šnipinėjantys JAV piliečius arba Jungtinėse Valstijose gyvenančius žmones.
Dienraštis „The Washington Post“ paskelbė, kad Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) turi tiesioginę prieigą prie serverių, kuri leidžia jiems sekti bet kurio asmens veiklą internete pagal jo įkeliamus garso ir vaizdo įrašus, nuotraukas, elektroninius laiškus ir prisijungimo žurnalų įrašus.
Su šia programa susijusios kai kurios didžiausios Silicio slėnio bendrovės, tarp jų „Microsoft“, „Yahoo“, „Google“, „Facebook“, „Apple“, „PalTalk“, AOL, „Skype“ ir „YouTube“, teigiama pranešimuose.
Laikraštis pateikė detalių apie balandį vykusį seminarą, kuriame NSA Signalų žvalgybos direktorato analitikai buvo supažindint su itin slapta sekimo programa PRISM.
Šią informaciją nutekino vienas karjeros žvalgybininkas, „asmeniškai susipažinęs su tomis sistemomis ir apimtas siaubo dėl jų galimybių“, norintis paviešinti, jo nuomone, „didžiulį kišimąsi į privatumą“, rašo „The Washington Post“.
„Jie tikrąja prasme gali stebėti, kaip formuojasi jūsų idėjos, kai jūs surinkinėjat tekstą“, - dienraštis citavo savo šaltinio žodžius.
PRISM buvo įkurta 2007 metais ir augo „eksponentiškai“, o šiuo metu yra tapusi daugiausiai informacijos duodančiu šaltiniu JAV prezidento Baracko Obamos Kasdienei apžvalgai - šalies vadovui kasdien pateikiamai itin slaptai žvalgybos informacijos suvestinei.
Ši „The Washington Post“ informaciją, apie kurią taip pat rašė Didžiosios Britanijos laikraštis „The Guardian“, buvo paskelbta kilus pasipiktinimui dėl vyriausybės vykdomo telefoninių pokalbių sekimo programos, dėl kurios atsinaujino debatai dėl žvalgybos metodų, pirmiausiai pradėtų taikyti ankstesnio prezidento George'o W.Busho administracija po teroro išpuolių 2001 metų rugsėjo 11-ąją.
Tas pranešimas buvo paskelbtas paaiškėjus, kad B. Obamai pavaldi JAV žvalgybos bendruomenė dideliu mastu renka informaciją apie milijonų amerikiečių pokalbius mobiliaisiais telefonais, o pilietinės laisvės organizacijos tokius veiksmus vadino orveliškais.
Kaip rašo „The Guardian“, PRISM leidžia žvalgybos bendruomenei rinkti įvairią informaciją, tokią kaip atliktų internetinių paieškų istorija, elektroninių laiškų turinys, duomenys apie failų siuntimąsi ir įkėlimą, taip pat interneto pašnekesių svetainių turinys.
Nors nutekintas dokumentas rodo, jog ši programa buvo sankcionuota joje dalyvaujančių bendrovių, kelios iš jų paneigė ką nors apie ją žinojusios. „Google“ paneigė užuominas, kad ji atvėrė „užpakalines duris“ žvalgybos agentūroms.
„Google“ giliai rūpinasi savo vartotojų duomenų saugumu. Mes teikiame vyriausybei duomenis apie vartotojus pagal įstatymus ir rūpestingai peržiūrime visus tokius prašymus“, - sakoma bendrovės pranešime, kurį citavo „The Guardian“.
„Kartas nuo karto žmonės iškelia prielaidą, kad mes sukūrėme vyriausybei „užpakalines duris“ į mūsų sistemas, tačiau „Google“ neturi užpakalinių durų, kad vyriausybė prieitų prie privačių vartotojų duomenų“, - pridūrė bendrovė.
Vienos neįvardytos technologijų bendrovės vadovas, kurį citavo „The Guardian“, pridūrė: „Jeigu jie tai daro, tai be mūsų žinios.“
Verslas neigia įtarimus
„The Guardian“ pranešė, kad „Microsoft“ šioje programoje dalyvauja nuo 2007 metų, o „Apple“ buvo viena iš vėliausiai prisijungusių - 2012 metų spalį.
Vėliau „Apple“ paskelbė pareiškimą, kuriame griežtai neigė ką nors žinojusi apie šį planą.
„Mes niekada negirdėjome apie PRISM. Nesuteikiame jokiai vyriausybinei agentūrai tiesioginės prieigos prie mūsų serverių, ir bet vyriausybinė agentūra, prašanti duomenų apie klientus, privalo gauti teismo orderį“, - pažymėjo „Apple“ atstovas Steve'as Dowlingas.
Tačiau interneto milžinės, su kuriomis susisiekė naujienų agentūra AFP neigė atvėrusios žvalgybos agentūroms slaptą prieigą prie savo tinklų ir tvirtino, jog su tomis institucijomis bendradarbiauja tik per „priekines duris“ - teikdamos informaciją pagal konkrečius užklausimus įstatymų numatytomis sąlygomis.
„Nesuteikiame jokiai vyriausybinei organizacijai tiesioginės prieigos prie „Facebook“ serverių“, - sakė šio socialinio tinklo vyriausiasis saugumo pareigūnas Joe Sullivanas (Džo Salivanas).
„Kaip „Facebook“ yra prašomas duomenų arba informacijos apie konkrečius asmenis, mes kruopščiai patikriname visus tokius prašymus, ar jie atitinka visus susijusius įstatymus, ir teikiame informaciją tik tokiu mastu, kuris yra numatytas įstatymų“, - aiškino jis.
„Google“ ir „Microsoft“ irgi tvirtino atidžiai tikrinantys visus vyriausybės prašymus pateikti duomenų apie vartotojus ir atskleidžia tik tai, kas neperžengia įstatymų ribų.
„Kartas nuo karto žmonės iškelia prielaidą, kad mes sukūrėme vyriausybei „užpakalines duris“ į mūsų sistemas, tačiau „Google“ neturi užpakalinių durų, kad vyriausybė prieitų prie privačių vartotojų duomenų“, - nurodė Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė.
„Microsoft“ pareiškė, jog jeigu vyriausybė turi „platesnę savanorišką nacionalinio saugumo programą vartotojų duomenims rinkti, mes joje nedalyvaujame“.
Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė „Yahoo“ taip pat kategoriškai tvirtino nesuteikianti vyriausybei tiesioginės prieigos prie jos serverių, sistemų arba tinklų.
Kaip pranešama, PRISM leidžia NSA gauti informaciją iš šaltinių netgi nepateikiant jokių tiesioginių prašymų paslaugų tiekėjams ir negavus teismų orderių kiekvienam atvejui.
„The Guardian“ rašo, kad ši programa suteikia informacijos daugiau nei 2 000 kiekvieną mėnesį parengiamų žvalgybos ataskaitų. Praeitais metais buvo parengta daugiau nei 24 tūkst. tokių ataskaitų, o lyginant su 2011-aisiais, jų pagausėjo 27 procentais.
Iš viso maždaug 77 tūkst. žvalgybos ataskaitose buvo cituojama iš PRISM gauta informacija nuo šios programos pradžios prieš šešerius metus, sakoma „The Guardian“ pranešime.
Suerzino JAV žvalgybos vadovą
Amerikos žvalgybos vadovas Jamesas Clapperis ketvirtadienį perspėjo, kad nutekinus įslaptintus teismo dokumentus apie programą, pagal kurią renkama informacija apie milijonus telefoninių pokalbių, kyla pavojus JAV nacionaliniam saugumui.
Nacionalinės žvalgybos direktoriaus J.Clapperio pranešime sakoma, kad „vieno itin slapto JAV teismo dokumento paviešinimas be leidimo gali padaryti potencialiai ilgalaikę ir neatitaisomą žalą mūsų gebėjimui nustatyti daugybę grėsmių, kurias patiria mūsų valstybė, ir į jas reaguoti“.
J. Clapperio komentarai buvo paskelbti tuo metu, kai užvirė diskusijos dėl Nacionalinio saugumo agentūros plano nukreipti informacijos apie milijonus telefoninių pokalbių srautą į programą, kurios tikslas - ieškoti įtartinos veiklos požymių, galinčių perspėti JAV institucijas apie teroro atakų grėsmę.
Pagal šią programą pokalbių tiesiogiai nesiklausoma, tik renkami duomenys, kurie gali būti analizuojami sudėtingomis matematinėmis programomis.
Pasak J. Clapperio, Didžiosios Britanijos dienraščio „The Guardian“ paskelbtas straipsnis apie tą programą, pagrįstas įslaptintu teismo dokumentu, kuriame telekomunikacijų bendrovei „Verizon“ nurodoma pateikti duomenis apie pokalbius, yra „klaidinantis“.
„Straipsnyje apeinama svarbi informacija apie tai, kaip slapta žvalgybos duomenų rinkimo programa yra naudojama teroro atakų prevencijai ir (užtikrinant) gausius saugiklius, saugančius privatumą ir piliečių laisvę“, - rašo nacionalinio saugumo direktorius.
J. Clapperis teigė nurodęs išslaptinti kai kurią informaciją apie tą programą, kad amerikiečiai galėtų suprasti jos naudojimo ribas.
Pasak jo, šiai programai yra sukurtas „tvirtas“ teisinis reglamentas pagal Užsienio žvalgybinio stebėjimo įstatymą (FISA). J. Clapperis pridūrė, kad leidimą rinkti duomenis apie telefoninius pokalbius yra patvirtinęs Kongresas.
Pasak J. Clapperio, įstatymai draudžia JAV vyriausybei „beatodairiškai sijoti“ duomenis, kurie yra surenkami ir išfiltruojami tos programos.
„Visai informacijai, kuri yra įgyjama pagal šį nurodymą, taikomi griežti naudojimo suvaržymai, ir ji yra prižiūrima Teisingumo departamento bei FISA teismo, - aiškino jis. - Tik labai maža dalis tų įrašų būna kada nors peržiūrimi, nes didžiosios daugumos tų duomenų neįmanoma panaudoti jokiose su terorizmu susijusiose užklausose.“
J. Clapperis sakė, kad FISA teismas kas 90 dienų peržiūri šios programos veiklą ir kad šis procesas yra atidžiai prižiūrimas Teisingumo departamento.
„Vieši tokių programų aptarinėjimai padarys poveikį mūsų priešininkų elgsenai, ir mums taps sunkiau suprasti jų ketinimus, - perspėjo jis. - Stebėjimo programoms kaip ši nuolat taikomi saugikliai, kurie pritaikyti nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp nacionalinio saugumo interesų ir pilietinių teisių bei privatumo klausimų.“
„Manau, kad svarbu reaguoti į klaidinantį įspūdį, kurį sudarė tas straipsnis, ir patikinti Amerikos žmones, kad žvalgybos bendruomenė yra įsipareigojusi gerbti visų Amerikos piliečių pilietines teises ir privatumą“, - pridūrė J.Clapperis.
