Nobelio taikos premijos laureatui N. Mandelai atsinaujino plaučių infekcija.
Plaučių ligos kovotoją su baltųjų mažumos valdymu tai užklumpa, tai vėl palieka nuo tada, kai sėdėdamas kalėjime N.Mandela susirgo tuberkulioze, rašo "Lietuvos rytas", remdamasis BBC, „The Daily Mail”, AP ir BNS.
Už grotų N. Mandela praleido 27 metus ir į laisvę išėjo 1990-aisiais.
Žmona nebevyko į Londoną
Savaitgalį apie rimtą 94 metų senolio būklę įspėjo dabartinis PAR prezidentas Jacobas Zuma ir kiti šalies pareigūnai.
Kad Pretorijos ligoninėje gulinčio N. Mandelos sveikata smarkiai suprastėjo, rodė ir jo trečiosios žmonos 67 metų Gracos Machel sprendimas atšaukti kelionę į Londoną ir likti prie sutuoktinio lovos.
Moteris turėjo pasakyti kalbą Jungtinėje Karalystėje vykusioje konferencijoje, kurioje buvo diskutuojama apie badą ir būdus jį įveikti.
Renginyje dalyvavo dešimtys Afrikos lyderių, nevyriausybinės ir labdaros organizacijos, kompanijos „Microsoft” įkūrėjas Billas Gatesas.
Šalis pasiruošė blogiausiam
N. Mandela dėl plaučių ligų per pastaruosius metus į ligoninę buvo paguldytas ne sykį – vien šiemet tai jau trečias kartas.
Paskutinį kartą žiniasklaidoje pasirodė balandžio 29 dieną daryta N. Mandelos nuotrauka. Joje matyti, kaip senolis namuose bando atgauti jėgas po plaučių uždegimo, dėl kurio jis buvo paguldytas į ligoninę.
Nors savaitgalį buvo teigiama, kad N. Mandela yra geros nuotaikos ir sąmoningas, PAR gyventojams vis tiek ramybės nedavė faktas, kad jo būklė apibūdinama kaip rimta. O šalį valdantis Afrikos nacionalinis kongresas paskelbė, kad tauta yra „pasiruošusi blogiausiam”. Vis dėlto žmonės dalijosi viltimis, kad buvęs prezidentas atsigaus.
„Jis išsikapstys. Jis – stiprus vyras”, – aiškino sodininkas iš Johanesburgo Willie Mokoena.
„Visi jį myli”, – priežastį, dėl kurios N. Mandela turi pasveikti, įvardijo tame pačiame mieste gyvenanti Martha Mawela.
Kūrė vaivorykštės tautą
N. Mandela 1994 metais tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu ir pirmuoju juodaodžiu PAR prezidentu. Šiame poste jis išsilaikė iki 1999-ųjų.
Viso pasaulio akys į N. Mandelą buvo nukreiptos 1990 metų vasario 11-ąją, kai jis išėjo į laisvę, nepalūžęs po beveik tris dešimtmečius trukusio kalinimo dėl priešinimosi baltaodžių mažumos režimui.
Dar po ketverių metų buvęs kalinys tapo šalies prezidentu ir nukreipė PAR nacionalinio susitaikymo keliu.
„Kursime visuomenę, kurioje visi pietų afrikiečiai, tiek juodaodžiai, tiek baltaodžiai, galės išdidžiai eiti be baimės savo širdyje, užtikrinant jų neatsiejamą teisę į žmogiškąjį orumą.
Kursime vaivorykštės tautą, taikoje su savimi ir su pasauliu”, – paskelbė N.Mandela, tapęs prezidentu 1994-aisiais.
Nobelio institutas 1993 metais pagerbė N. Mandelą ir kadenciją baigiantį baltaodį PAR prezidentą Frederiką de Klerką, skirdamas jiems Taikos premiją.
