Praėjusį trečiadienį žiniasklaidos paviešinta informacija apie JAV pareigūnų renkamus pokalbių telefonu duomenis buvo sutikta audringai.
Tačiau jau kitą dieną skandalas išaugo dvigubai, nes buvo atskleista dar viena informacijos dozė apie JAV valdžios vykdomą duomenų rinkimą visame pasaulyje, rašo „Lietuvos rytas", remdamasis BBC ir „The Guardian”.
Visos šios sumaišties kaltininkas ilgai nesislėpė.
Paties amerikiečio prašymu buvo atskleista jo tapatybė – tai 29 metų E. Snowdenas, dirbęs JAV Centrinėje žvalgybos valdyboje (CŽV) ir Nacionalinio saugumo agentūrai (NSA).
Regis, jaunas vyras iš anksto gerai apsvarstė savo veiksmų pasekmes ir nutarė aukotis dėl demokratijos.
Naršo didžiųjų serverius?
Amerikiečių pareigūnams, tarp jų ir prezidentui Barackui Obamai, dabar tenka iki užkimimo kartoti, kad žmonių stebėjimas užtikrina amerikiečių saugumą. Bet patikėti tuo nori tikrai ne visi.
Amerikiečiams ir žmonių teisių organizacijoms kyla daugybė klausimų dėl padedant E. Snowdenui paviešinto slapto šalies teismo nurodymo telekomunikacijų bendrovei „Verizon”. Juo kompanijai liepta perduoti visų savo klientų elektroninius duomenis.
Tarp duomenų, kurie turi būti perduoti Nacionalinio saugumo agentūrai, minimi tokie duomenys: telefono numeriai, telefono kortelių numeriai, telefono aparatų serijiniai numeriai, skambučių laikas, trukmė bei procesai, įvykdyti šalyje ir tarptautiniu lygiu.
Ne mažiau pasipiktinimo kelia ir E. Snowdeno nutekinta informacija, kad JAV žvalgybos agentūros naršo devynių didžiųjų interneto bendrovių serverius pagal slaptą duomenų rinkimo programą, pavadinimu PRISM.
Nuo 2007 metų veikianti programa esą leidžia sekti bet kurio užsienyje esančio asmens veiklą internete pagal jo keliamus garso ir vaizdo įrašus, nuotraukas, elektroninius laiškus.
Su tokia JAV žvalgybos pareigūnų veikla siejamos kompanijos „Yahoo”, „Google”, „Facebook”, „Skype”, „YouTube”, „Apple”.
„Jie iš tikrųjų gali stebėti, kaip formuojasi jūsų idėjos, kai renkate tekstą”, – praėjusią savaitę E.Snowderio, kurio tapatybė tuo metu dar buvo paslaptis, žodžius citavo žiniasklaida.
Motyvas – informuoti
E. Snowdenas yra buvęs CŽV techninis asistentas, o su NSA bendradarbiavo pastaruosius 4 metus kaip išorinių kontraktininkų, įskaitant bendroves „Dell” ir „Booz Allen Hamilton”, darbuotojas.
Dar prieš paviešinant skandalingą medžiagą, kuri pirmiausia pasirodė britų leidinyje „The Guardian” ir amerikiečių laikraštyje „The Washington Post”, E.Snowderis su savo mergina iš JAV pabėgo į Honkongą.
Kokie tolesni vyro planai, lieka spėlioti. Bet akivaizdu, kad jis rinksis tas šalis, kuriose tikimybė, kad jis bus perduotas JAV, mažiausia.
NSA vadovas jau pareikalavo, kad dėl incidento būtų pradėtas baudžiamasis tyrimas.
Jei E. Snowdenas būtų apkaltintas šnipinėjimu, JAV jam gali grėsti griežčiausia bausmė.
E. Snowdenas ir pats neabejoja, kad už nutekintus slaptus NSA dokumentus turės kentėti. Tačiau savo poelgio nesigaili, nes esą negalėjo leisti JAV vyriausybei pažeisti žmonių privatumą.
Vyro manymu, amerikiečių valdžios vykdomas stebėjimas yra grėsmė demokratijai.
Jis esą bandė apie tai pasikalbėti su aukštesnes pareigas einančiais kolegomis, tačiau jo keliami klausimai buvo ignoruojami.
„Nenoriu gyventi pasaulyje, kuriame viskas, ką aš darau ir sakau, yra įrašoma.
Mano vienintelis motyvas – informuoti visuomenę, kas yra daroma jos vardu ir kas yra daroma prieš ją”, – aiškino E. Snowdenas.
Prakalbo ir apie CŽV
E. Snowdenas leidžia suprasti, kad JAV jo gyvenimas buvo patogus.
Čia jis turėjo šeimą, merginą, per metus gaudavo 200 tūkst. JAV dolerių atlyginimą, turėjo namus Havajuose.
„Noriu visa tai paaukoti, nes negaliu ramia sąžine JAV vyriausybei leisti didžiule stebėjimo mašina, kurią jie slapta stato, naikinti privatumą, interneto laisvę ir pagrindines viso pasaulio žmonių laisves”, – kalbėjo Honkonge besislapstantis vyras.
E. Snowdenas britų leidiniui „The Guardian” taip pat papasakojo apie incidentą, kai CŽV pareigūnai nugirdė Šveicarijos bankininką ir paragino jį vairuoti automobilį.
Tuomet vyras specialiai buvo sulaikytas ir mainais į pagalbą buvo įkalbėtas teikti CŽV informaciją.
„Supratau, jog esu dalis to, kas daro daugiau žalos nei naudos”, – pasakojo E. Snowdenas.
Ko galima tikėtis iš Pekino ir Honkongo?
Į Honkongą atvykęs E. Snowdenas užsidarė viešbučio kambaryje ir iš jo buvo išėjęs vos kelis kartus. Tačiau apžvalgininkai pabrėžia, kad amerikiečio sprendimas pasirinkti šį Kinijos regioną rizikingas, nors žodžio laisvės tradicijos čia stiprios.
Honkongas yra specialusis Kinijos administracinis regionas, turintis savas teisines taisykles ir ekstradicijos sutartį su JAV.
JAV ir Honkongas ekstradicijos sutartį pasirašė 1996-aisiais, likus metams iki Jungtinės Karalystės administruotos teritorijos perdavimo Kinijos kontrolei. Pagal sutartį abi šalys susitarė išduoti besislapstančius įstatymų pažeidėjus.
Tiesa, abi pusės turi teisę atsisakyti išduoti įtariamuosius, kaltinamus politiniais nusikaltimais.
JAV pastangos sugrąžinti į šalį E. Snowdeną gali būti sudėtingas procesas, nes Pekinas gali blokuoti bet kokią ekstradiciją, jeigu ji susijusi su „gynyba, užsienio reikalais arba esminiu viešuoju interesu bei politika” Kinijoje.
Kita vertus, teisės ekspertai pabrėžia, kad nėra žinoma pastarojo įstatymo taikymo atvejų ir jis galioja tik kinams.
Taip pat neaišku, ar Pekinas, kuris pabrėžia nesikišantis į kitų šalių vidaus politiką, norės pridėti ranką prie tokios garsios JAV bylos. Juo labiau kad neseniai vyko B. Obamos ir Kinijos prezidento Xi Jinping’o susitikimas, per kurį kalbėta apie šalių santykių gerinimą.
E. Snowdenas taip pat užsimena, kad Honkongas jam – tik tarpinė stotelė. Amerikietis teigė ketinantis prašyti prieglobsčio Islandijoje, kuri tvirtai pasisako už interneto laisvę.
Informacijos rinkimas seniai kelia diskusijas
1978 m. JAV Kongresas priėmė užsienio žvalgybos stebėjimo aktą (Foreign Intelligence Surveillance Act), pagal kurį stebima įtariamų užsienio agentų, teroristų ir su jais bendradarbiaujančių amerikiečių veikla JAV. Aktu įkuriamas slaptas teismas, sutrumpintai vadinamas FISA teismu.
2001 m. rugsėjo 11-osios atakos paskatino tuometį JAV prezidentą George’ą W.Bushą ir jo administraciją ieškoti būdų gerinti žvalgybinės informacijos rinkimą, kad būtų užkirstas kelias terorizmui.
2001 m. priimtas JAV patrioto aktas (USA Patriot Act). Šis įstatymas suteikė valdžiai precedento neturinčias galias apieškoti, sulaikyti ir klausytis įtariamųjų terorizmu. Kadangi tai sukėlė susirūpinimą dėl žmogaus privatumo, kai kurios akto dalys yra laikinos. Jas po kurio laiko turi iš naujo patvirtinti Kongresas.
2005 m. gruodį žiniasklaida pranešė, kad Nacionalinio saugumo agentūra be teismo įgaliojimų slapta klausėsi amerikiečių pokalbių ir stebėjo susirašinėjimą su už JAV ribų gyvenančiais žmonėmis. Kritikai teigė, kad tokia veikla pažeidžia konstituciją, tačiau G. W. Busho administracija tikino, kad tai teisėta.
2006 m. rugpjūtį teismas nutarė, kad įgaliojimų neturinti NSA stebėjimo programa pažeidžia konstituciją. Ji pažeidžia žodžio laisvę, teisę į privatumą ir valdžios atskyrimą. Programa tęsta, nes byloje pateikta apeliacija.
2007 m. rugpjūtį Kongresas pritarė Užsienio žvalgybos stebėjimo akto pakeitimui. Pagal jį NSA gali sekti bendravimą tarp amerikiečio ir įtariamo užsieniečio be teismo pritarimo.
2010 metais smūgiu JAV tapo amerikiečio kario Bradley Manningo sprendimas nutekinti tūkstančius įslaptintų JAV vyriausybės dokumentų, tarp jų karo dokumentų, portalui „WikiLeaks”. B. Manningas buvo žvalgybos analitikas netoli Bagdado dislokuotame dalinyje.
2011 m. gegužę Kongresas priėmė, o B. Obama pasirašė sprendimą pratęsti kai kurių JAV patrioto akto dalių galiojimą 4 metams.
