Švedų interneto portalas DN.se atskleidė, kad įstatymai, turintys apginti mokyklas nuo seksualinių nusikaltėlių, neveikia.
Mėgavosi prievartos vaizdais
2009 metais apygardos teisme buvo pristatyta filmuota medžiaga, rasta vieno teisiamojo kompiuteryje, kurioje – prievartaujamos penkiametės.
Kaltinamasis prisipažino kaltę. Jis neneigė žiūrėjęs daugybę panašių filmų ir nuotraukų.
Už tai vyras buvo nuteistas lygtinai. Taip pat jam skirtos 75 valandos viešųjų darbų.
Nepaisant tokio nusikaltimo, vyras ir toliau dirba laisvalaikio centre, į kurį renkasi ir 10-12 metų vaikai. Apie tai, už ką buvo nuteistas centro darbuotojas, teismas taip ir neinformavo jo darbdavio.
97 nuteistieji ir 100 įtariamųjų
Švedijoje yra daugybė žmonių, kurie vis dar dirba su vaikais mokyklose, laisvalaikio centruose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nepaisant to, kad buvo nubausti už seksualinius nusikaltimus. Interneto dienraščio DN.se žurnalistai atrado 97 už tokius nusikaltimus nuteistus, bet švietimo ar ugdymo įstaigose tebedirbančius pedagogus.
Žurnalistai domėjosi, ar žmonės, kurie dirba Švedijos ikimokyklinėse įstaigose ir pradinėse mokyklose, per pastaruosius ketverius metus buvo baudžiami už seksualinius nusikaltimus.
Tyrimas atskleidė, kad tarp pedagoginį darbą dirbančių asmenų yra ir tokių, kurie buvo nubausti už lytinę prievartą, vaikų pornografiją, taip pat mažamečių išnaudojimą.
Dar mažiausiai 100 su vaikais dirbančių asmenų yra įtariami padarę seksualinius nusikaltimus, bet nenuteisti.
Privačių mokyklų netyrė
Už sunkius nusikaltimus nuteistų, bet su vaikais tebedirbančių pedagogų gali būti ir daugiau. Nes buvo ištirtos tik valstybinės švietimo ir ugdymo įstaigos, kadangi privačių mokyklų duomenys nėra viešai pasiekiami.
Švedijoje vaikų darželiuose, pradinėse mokyklose ir vaikų laisvalaikio centruose iš viso dirba 190 tūkstančių žmonių. Vaikų įgaliotinis Fredrikas Malmbergas mano, kad net ir tokiam dideliam būriui su vaikais dirbančių žmonių tenkantys 97 nuteistieji yra rimta problema.
„Išlieka rizika, kad šie asmenys gali nusikalsti vėl. Labai blogai, kad jie dirba tokioje aplinkoje“, – įsitikinęs F. Malmbergas.
Vis dažniau reikalauja pažymų
Jau maždaug dešimtmetį Švedijoje veikia įstatymas, kuris turėtų užtikrinti, kad mokyklose vaikai būtų apsaugoti nuo seksualinių nusikaltėlių.
Pagal šį įstatymą, asmenys, kurie nori įsidarbinti arba atlikti praktiką vaikų darželiuose, vaikų laisvalaikio centruose ar pradinėse mokyklose, turi pateikti Nacionalinės policijos valdybos išduotą kriminalinio registro pažymą.
Jeigu paaiškėja, kad asmuo buvo nubaustas už rimtus nusikaltimus, mokymo ar ugdymo įstaigos vadovas, prieš priimdamas sprendimą, įdarbinti nuteistąjį ar ne, turi atlikti nuodugnų tyrimą. Reikalaujama, kad visų pirma būtų užtikrintas vaikų saugumas.
Valstybės policijos valdybos 2003-2011 metų statistika parodė, kad vis daugiau darbdavių linkę reikalauti, kad būsimi darbuotojai pateiktų ir kriminalinio registro pažymą. Taip elgiasi ne tik mokyklų vadovai.
Per aštuonerius metus tokių pažymų skaičius šoktelėjo nuo 41 tūkst. iki 177 tūkstančių per metus.
Teismo metu atostogauja
Dauguma mokyklų gana griežtai tikrina būsimųjų darbuotojų kriminalinę praeitį. Tad kodėl mokyklose vis dar dirba tie, kurie buvo nuteisti už seksualinius nusikaltimus?
Pasirodo, Švedijos įstatymas, turintis ginti vaikus, turi spragų. Mokyklos tikrina naujus savo darbuotojus, tuo tarpu dauguma su vaikais dirbančių asmenų, kurie buvo nubausti už seksualinius nusikaltimus, švietimo ir ugdymo įstaigose įsidarbino jau anksčiau.
Bausmės už seksualinius nusikaltimus yra gana retos – už grotų tokie nusikaltėliai patenka retai, taigi darbdaviai kartais net neįtaria apie savo darbuotojų teistumą. Kai kurie nusikaltėliai nuo darbdavių nuslepia teistumą, nes teismo metu tiesiog įsigudrina pasiimti atostogas.
Medikai gali netekti licencijų
Kitaip yra su Švedijos medikais. Pagal šalies teisės aktus, tesimas privalo informuoti Socialinę valdybą, jeigu gydytojas ar slaugytojas buvo nuteistas už sunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, smurtą, seksualinę prievartą ar prasižengimus, susijusius su narkotikais.
Už sunkius nusikaltimus nubausti medikai rizikuoja netgi prarasti savo darbo licencijas.
Tačiau panašios taisyklės netaikomos pedagogams.
Vaikų įgaliotinis mano, kad būtina keisti teisės aktus, įtraukiant nuostatą, kad apie pedagogų teistumą už rimtus nusikaltimus teismai privalėtų informuoti jų darbovietes.
Švedijos mokyklų vadovų asociacijos atstovai pritaria, kad tokių įstatymo pakeitimų reikėtų.
„Blogiausia, kas gali nutikti mokyklos vadovui, tai sužinoti, kad darbuotojas, kuriuo pasitikima, buvo nubaustas už seksualinius nusikaltimus“, – komentavo Švedijos mokyklų vadovų asociacijų tyrėja Lena Linnerborg.
Parengė Giedrė Balčiūtė
