Sicilijoje esanti Etna, aukščiausias veikiantis ugnikalnis
Europos žemyne, istorijos šaltiniuose minima jau apie 2 700 metų,
ir apie ją surinktas „dokumentuotų duomenų apie istorinį
vulkanizmą archyvas apima vieną ilgiausių istorijos laikotarpių“,
pažymėjo UNESCO.
„Prieinamas įvairiausių vulkaninių darinių rinkinys -
viršūnės krateriai, pelenų kūgiai, lavos srautai, urvai lavoje ir
lavos urvai ir Vale de Bovės dauba - padarė Etną svarbiu mokslo
tyrimų ir švietimo objektu“, - sakoma UNESCO pranešime.
3300 metrų aukščio Etna Sicilijos rytuose yra vienas labiausiai
pasaulyje ištirtų ugnikalnių ir dabar „tebeturi įtakos
vulkanologijai, geofizikai ir kitiems gamtos mokslams, - pažymi
UNESCO; - Etnos kalno išgarsėjimas, svarba mokslui, jo kultūrinė
ir švietėjiška vertė yra pasaulinės reikšmės“.
Netoli Katanijos, antrojo pagal svarbą Sicilijos miesto, esantį
ugnikalnį, kurio perimetras yra apie 200 kilometrų, sukūrė
virtinė povandeninių išsiveržimų ties Sicilijos krantais prieš
500 tūkstančių metų.
UNESCO minima zona yra daugiausia nedirbama; joje yra tik kelios
stebėsenos stotys bei kelios pastogės palei kalnų takus ir
priklauso Etnos kalno nacionaliniam parkui, įsteigtam 1987 metais.
Į Pasaulio paveldą UNESCO dar įraše Namibo smėlio jūrą,
kuri yra „vienintelė pasaulyje pakrantės dykuma su plačiais kopų
laukais, kuriuos veikia drėgmė“, sakoma Pasaulio paveldo įraše.
Penktadienį į Pasaulio paveldo sąrašą pateko dar Pinakato ir
Altaro didžiosios dykumos biosferinis draustinis Meksikoje. Jame
susidarė „neįtikėtina dykumos reljefo formų kombinacija, kurioje
dominuoja ugnikalnių ir kopų sistemos“.
UNESCO dar įrašė 16 medinių cerkvių Karpatuose Lenkijos ir
Ukrainos teritorijose, nes „tai yra nuostabūs kadaise plačiai
paplitusios ortodoksų religinių pastatų medinės statybos
tradicijų pavyzdžiai, išlikę iki šių dienų slavų šalyse“.
Šiuo metu Pnompenyje vyksta UNESCO 10 dienų metinė
konferencija, kurioje svarstoma, ar reikėtų į 962 Pasaulio paveldo
vertybių sąrašą įrašyti dar 21 „išskirtinės visuotinės
vertės“ objektą.