Sicilijoje esanti Etna, aukščiausias veikiantis ugnikalnis Europos žemyne, istorijos šaltiniuose minima jau apie 2 700 metų, ir apie ją surinktas „dokumentuotų duomenų apie istorinį vulkanizmą archyvas apima vieną ilgiausių istorijos laikotarpių“, pažymėjo UNESCO.
„Prieinamas įvairiausių vulkaninių darinių rinkinys - viršūnės krateriai, pelenų kūgiai, lavos srautai, urvai lavoje ir lavos urvai ir Vale de Bovės dauba - padarė Etną svarbiu mokslo tyrimų ir švietimo objektu“, - sakoma UNESCO pranešime.
3300 metrų aukščio Etna Sicilijos rytuose yra vienas labiausiai pasaulyje ištirtų ugnikalnių ir dabar „tebeturi įtakos vulkanologijai, geofizikai ir kitiems gamtos mokslams, - pažymi UNESCO; - Etnos kalno išgarsėjimas, svarba mokslui, jo kultūrinė ir švietėjiška vertė yra pasaulinės reikšmės“.
Netoli Katanijos, antrojo pagal svarbą Sicilijos miesto, esantį ugnikalnį, kurio perimetras yra apie 200 kilometrų, sukūrė virtinė povandeninių išsiveržimų ties Sicilijos krantais prieš 500 tūkstančių metų.
UNESCO minima zona yra daugiausia nedirbama; joje yra tik kelios stebėsenos stotys bei kelios pastogės palei kalnų takus ir priklauso Etnos kalno nacionaliniam parkui, įsteigtam 1987 metais.
Į Pasaulio paveldą UNESCO dar įraše Namibo smėlio jūrą, kuri yra „vienintelė pasaulyje pakrantės dykuma su plačiais kopų laukais, kuriuos veikia drėgmė“, sakoma Pasaulio paveldo įraše.
Penktadienį į Pasaulio paveldo sąrašą pateko dar Pinakato ir Altaro didžiosios dykumos biosferinis draustinis Meksikoje. Jame susidarė „neįtikėtina dykumos reljefo formų kombinacija, kurioje dominuoja ugnikalnių ir kopų sistemos“.
UNESCO dar įrašė 16 medinių cerkvių Karpatuose Lenkijos ir Ukrainos teritorijose, nes „tai yra nuostabūs kadaise plačiai paplitusios ortodoksų religinių pastatų medinės statybos tradicijų pavyzdžiai, išlikę iki šių dienų slavų šalyse“.
Šiuo metu Pnompenyje vyksta UNESCO 10 dienų metinė konferencija, kurioje svarstoma, ar reikėtų į 962 Pasaulio paveldo vertybių sąrašą įrašyti dar 21 „išskirtinės visuotinės vertės“ objektą.
