JAV administracijos ir teisėsaugos pareigūnų prašymai bendradarbiauti ir išduoti Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) informaciją žiniasklaidai nutekinusį E. Snowdeną atsimuša kaip į sieną.
Praėjusį savaitgalį bėglys, kurio tarptautinį arešto orderį yra išdavęs Vašingtonas, ne tik nebuvo išduotas amerikiečių pareigūnams, bet dar ir keliavo iš vienos šalies į kitą norėdamas pasiekti Ekvadorą.
30-metis E. Snowdenas seka slaptus dokumentus viešinančio tinklalapio „WikiLeaks” įkūrėjo Juliano Assange’o pėdomis. Amerikietis siekia prieglobsčio Ekvadore.
Pekinas atsuko nugarą JAV?
Informaciją apie NSA veiklą nutekinęs ir skandalą dėl JAV vykdomo masinio žmonių sekimo sukėlęs E. Snowdenas nuo gegužės slapstėsi Honkonge.
Specialusis Kinijos administracinis regionas turi savas teisines taisykles, todėl į Honkongą amerikietis dėjo daug vilčių.
Iki pat šio savaitgalio ekspertai svarstė, ar Honkongas pagal 1997-ųjų ekstradicijos sutartį išduos amerikietį JAV. Netrūko įsitikinusiųjų, kad prie šios aukšto rango bylos ranką norės pridėti ir Pekinas, turintis priežasčių pasielgti ir vienaip, ir kitaip.
Honkongas sprendimą priėmė sekmadienį. Ir, regis, ne be Pekino įsikišimo. Tiesa, sprendimas priimtas ne Vašingtono naudai.
Honkongo pareigūnai sekmadienį paskelbė, kad E. Snowdenas savo noru išskrido iš Honkongo į Rusiją. Regiono valdžia esą negalėjo sustabdyti amerikiečio, nes JAV išduotas arešto orderis neatitiko įstatymų, o prašytų patikslinimų iš amerikiečių pareigūnų negauta.
E. Snowdeno advokatas Albertas Ho pasakoja kiek kitokią istoriją. Jo teigimu, Honkongo valdžios atstovas paragino E. Snowdeną išvykti savaitgalį ir patikino, kad jam nebus trukdoma.
Teisininkas įsitikinęs, kad pareigūnas perdavė Pekino nurodymus. Taip pakrypę įvykiai – didžiulis galvos skausmas B.Obamos administracijai.
Pastaroji ne tik patiria spaudimą dėl masinio sekimo skandalo, bet ir nesėkmingai bando lipdyti santykius su Kinija. Birželį vykęs šalių lyderių susitikimas toli gražu nebuvo vadinamas maloniu.
Priminė Magnitskio įstatymą
Ne mažesnę gėdą Vašingtonui užtraukė Maskvos veiksmai. Rusijos pareigūnai, kurie, kaip ir kinai, priešinasi JAV dominavimui pasaulio diplomatijoje, šaltai reagavo į amerikiečių prašymą išsiųsti E. Snowdeną į tėvynę.
Esą E. Snowdenas neįvykdė nusikaltimų Rusijos teritorijoje.
JAV bėglio lėktuvas sekmadienio pavakarę nusileido Rusijos sostinės Šeremetjevo oro uoste. Iš čia E. Snowdenas vakar ketino išskristi į Kubą. Tolimesnė jo stotelė – Venesuela, o galutinė – Ekvadoras.
E. Snowdeno nestabdę Rusijos pareigūnai tikino, kad Maskva neįpareigota bendradarbiauti su Vašingtonu po to, kai šis priėmė vadinamąjį Magnitskio įstatymą.
Juo nuspręsta įvesti vizų draudimus ir įšaldyti rusų, kaltinamų žmogaus teisių pažeidimais, lėšas.
„Santykiai yra gana komplikuoti. Kai jie yra tokios stadijos, kai viena šalis imasi priešiškų veiksmų kitos atžvilgiu, kodėl JAV turėtų tikėtis supratimo iš Rusijos?” – klausė Rusijos žemųjų parlamento rūmų Užsienio reikalų komiteto vadovas Aleksejus Puškovas, kuris yra ištikimas prezidento Vladimiro Putino rėmėjas.
JAV senatorius Charlesas Schumeris savo ruožtu teigė esąs įsitikinęs, kad situacijos oficialiai nekomentuojantis V. Putinas patyliukais leido E. Snowdenui nusileisti Maskvoje.
J. Assange’as ištiesė ranką
E. Snowdenas Ekvadorą galutine stotele pasirinko neatsitiktinai. Šalies ambasadoje Londone jau metus gyvena politinį prieglobstį gavęs tinklalapio „WikiLeaks” įkūrėjas J. Assange’as.
Jo komanda negaili patarimų E. Snowdenui, su kuriuo vakar keliavo tiek diplomatai, tiek „WikiLeaks” patarėjai teisiniais klausimais.
E. Snowdenui palankūs ir Ekvadoro įstatymai. Šalis su JAV yra pasirašiusi ekstradicijos sutartį, tačiau ji netaikoma politinį atspalvį turintiems nusikaltimams.
Tiesa, J. Assange’o ir E. Snowdeno veiksmuose netrūksta dviprasmiškumo. Mat Ekvadoras pats ne kartą pagarsėjo žmogaus teisių pažeidimais.
Vašingtonas šnipinėjo ir Kiniją?
E. Snowdenas pateikė informacijos, privertusios susirūpinti ir Kinijos pareigūnus. Buvęs JAV žvalgybos techninis darbuotojas atskleidė, kad JAV vyriausybė šnipinėja kinų mobiliųjų telefonų kompanijas ir renka duomenis iš milijonų SMS žinučių.
Visa ši informacija buvo išspausdinta Honkonge anglų kalba leidžiamame laikraštyje „Sunday Morning Post”.
E. Snowdenas leidiniui taip pat teigė, kad JAV šnipinėjo Kinijos prestižinį Činghua universitetą Pekine, kuriame studijavo šalies prezidentas Xi Jinping’as, ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regiono optinio tinklo operatorių „Pacnet”.
„South China Morning Post” taip pat pranešė, kad E. Snowdenas pateikė dokumentus su operatyvinėmis detalėmis apie konkrečias atakas prieš kompiuterius per ketverių metų periodą.
Į tokius pranešimus iškart sureagavo Kinijos oficialioji žiniasklaida, skelbianti tik Pekino patvirtintą informaciją.
„Jungtinės Valstijos, kurios ilgą laiką bandė vaizduoti save nekaltomis, pasirodo esančios didžiausias mūsų amžiaus piktadarys”, – paskelbė naujienų agentūra „Xinhua”.
