Po šnipinėjimo skandalo sujudo ir teroristai

Tai, kad JAV žvalgybininkai akylai klausosi milijonų amerikiečių pokalbių visame pasaulyje, sudomino ne tiktai visuomenę ir žurnalistus. Savo bendravimo įpročius tenka keisti ir teroristams, rašo „Lietuvos rytas”, remdamasis AP ir BBC informacija.

NSA vadovas K. B. Alexanderis tikina, kad sekti teroristus nuo šiol sunkiau.<br>AP
NSA vadovas K. B. Alexanderis tikina, kad sekti teroristus nuo šiol sunkiau.<br>AP
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2013-06-27 08:18, atnaujinta 2018-03-05 04:06

JAV žvalgybos tarnybos pastaruoju metu skuba išgelbėti tai, ką dar galima, iš Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) stebėjimo programų, tokių kaip PRISM.

Apie tokias programas, oficialiai skirtas sekti asmenis, galimai ketinančius pakenkti JAV, pavyzdžiui, surengti teroro išpuolius, neseniai pranešė Edwardas Snowdenas. Amerikos paslaptis atskleidęs analitikas spruko iš gimtinės iš pradžių į Honkongą, o vėliau į Maskvą.

O kol E. Snowdeną medžioja vieni amerikiečių žvalgybininkai, kiti jau skambina pavojaus varpais – teroristai sužinojo apie slaptą sekimo programą ir dabar keičia bendravimo įpročius. Greitai jų esą bus neįmanoma susekti.

Darbas iš naujo

Tai yra lyg elektroninis katės ir pelės žaidimas: JAV stengiasi visomis įmanomomis priemonėmis sekti teroristus, jų rėmėjus bei kontaktus, o sekamieji ieško naujų būdų, kaip išvengti sekimo.

Ir dabar atrodo, kad E. Snowdenas teroristams savo ar ne savo noru įteikė dovanėlę. Anot dviejų JAV žvalgybininkų, kone kiekviena teroristinė grupuotė, tarp jų ir „Al Qaeda”, kardinaliai keičia savo įpročius.

Neįvardyti pageidavę likti žvalgybininkai tikino, kad teroristinių grupuočių nariai kilus skandalui dėl E. Snowdeno veiksmų, regis, tiesiog išnyko iš elektroninės erdvės. Iš pradžių nutilo skambučiai, nutrūko koduotas susirašinėjimas elektroniniais laiškais.

Dabar žvalgybininkams tenka pradėti darbą iš naujo – vėl mėginti aptikti elektroninius signalus, įminti naujus kodus.

Patarė vengti susirašinėjimo

Pirmoji tokių priemonių ėmėsi stipriausia „Al Qaeda” atšaka laikoma „Al Qaeda Arabijos pusiasalyje” (AQAP).

Jemene veikiantys teroristai iš pradžių kodiniais pranešimais visiems savo rėmėjams ir gerbėjams pasiuntė trumpą žinutę – venkite susirašinėjimo.

Jokių pokalbių interneto forumuose, pažinčių svetainėse, kuriomis, kaip priedanga pokalbiams, naudojosi teroristai, jokių dalykinių pokalbių, net pačių trumpiausių.

Be to, teroristams ne savo noru padėjo ir patys amerikiečiai, pasipiktinę, kad jų žvalgybos tarnybos seka paprastus piliečius. Patyrę programišiai noriai dalijosi programomis, pavyzdžiui, TOR, kurios neleidžia JAV žvalgybininkams kapstytis po kompiuterius ir telefonus.

Sekti bus sunkiau

„Mes jau matome, kad vyksta pokyčiai, ir jų ėmėsi tie, kurie nori pakenkti mums ir mūsų sąjungininkams”, – teigė JAV Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Mike’as Rogersas.

„E.Snowdenas tiesiog perspėjo mūsų priešus, kokias priemones mes naudojame norėdami juos susekti. Labai didelė tikimybė, kad dėl tokių vieno žmogaus veiksmų žus žmonės”, – antrino senatorius Angusas Kingas.

Be to, anot buvusio žvalgybos pareigūno Spike’o Bowmano, dabar Virdžinijos universitete dėstančio kursą nacionalinio saugumo klausimais, skandalas parodė ir kitą silpnąją NSA vietą.

„Neabejoju, kad NSA pajėgs iššifruoti užkoduotas žinutes. Tačiau vien tai, jog NSA kreipia dėmesį į visas be išimties koduotas žinutes tarp JAV piliečio ir užsieniečio kaip į potencialiai pavojingas, rodo pernelyg didelį dėmesį signalų žvalgybai (SIGINT). Iš istorijos žinome, kad yra kitų būdų, kaip perduoti žinią, o naujus būdus susekti visada sudėtinga”, – teigė ekspertas.

Kaip pavyzdį ekspertai pateikia garsiausio teroristo Osamos bin Ladeno atvejį. Po to, kai buvo atskleista, kokiu telefonu jis naudojasi, su išoriniu pasauliu jis bendraudavo tik per kurjerius. Susekti O. bin Ladeną užtruko 10 metų.

Vieni bėglio laukia, kiti nori atsikratyti

Maskvos oro uosto tranzitinėje zonoje įstrigęs buvęs NSA analitikas E. Snowdenas pateko į nepavydėtiną padėtį. Maskva jo lyg ir norėtų atsikratyti, bet kur jam vykti? Norinčių priimti bėglį jau yra.

Antai Venesuelos prezidentas N. Maduro pareiškė svarstysiantis galimybę suteikti prieglobstį E. Snowdenui.

Neatsiliko ir kairiųjų pažiūrų Ekvadoro prezidentas R. Correa, kuris yra Venesuelos sąjungininkas. R. Correa jau pasiūlė E. Snowdenui atvykti į Ekvadorą. Tokio pat prieglobsčio yra sulaukęs ir kitas JAV paslapčių viešintojas, tinklalapio „WikiLeaks” įkūrėjas J. Assange’as. Tiesa, australas šiuo metu slapstosi nuo britų teisėsaugos ir glaudžiasi Ekvadoro ambasadoje Londone.

Priglausti E. Snowdeną Ekvadorui gali būti daug sudėtingiau nei J. Assange’ą, mat buvusio NSA analitiko jau ieško JAV, su kuriomis Ekvadoras palaiko svarbius prekybos ryšius. Neabejojama, kad, R. Correai spjovus į JAV spaudimą, būtų spjauta ir į investicijas bei tūkstančius darbo vietų, kurias sukuria amerikiečiai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.