Prancūzijos prezidentas Fransua Hollande'as pirmadienį paragino Jungtines Valstijas nedelsiant liautis šnipinėjus Europos institucijas.
„Mes negalime taikstytis su tokiu partnerių ir sąjungininkių elgesiu“, - sakė F. Hollande žurnalistams lankydamasis šiaurės vakariniame Lorjano mieste.
„Mes prašome tai nedelsiant nutraukti“, - sakė jis, paprašytas pakomentuoti žiniasklaidos pranešimus, kad JAV tarnybos vykdo ES diplomatinių misijų sekimą.
Italijos užsienio reikalų ministrė Emma Bonino pirmadienį pareiškė esanti įsitikinusi, kad Jungtinės Valstijos pateiks būtinos informacijos ir garantijų, susijusių su pranešimais apie jų vykdytą Europos institucijų šnipinėjimą.
„Mes paprašėme paaiškinimo dėl šio labai keblaus reikalo... ir esame įsitikinę, kad visa informacija ir garantijos bus suteiktos remiantis ta bendradarbiavimo ir draugystės dvasia, kuri būdinga šių dviejų šalių santykiams“, - sakoma ministrės notoje.
E. Snowdenas toliau kelia sumaištį
ES biurų Briuselyje telefonai ir kompiuteriniai tinklai buvo šnipinėjami JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) pagal programą PRISM, rašo „Der Spiegel“, remdamasis naujais dokumentais, kuriuos nutekino iš Amerikos pabėgęs buvęs žvalgybininkas Edwardas Snowdenas.
Viename NSA dokumente, datuotame 2010-ųjų rugsėjį, europiečiai įvardijami kaip specifiniai taikiniai, nurodė savaitraštis.
Be to, buvo nustatyta, jog virtinės keistų telefono skambučių į pastatą „Justus Lipsius“, kuriame yra ES Tarybos būstinė, šaltinis buvo NATO būstinė Briuselyje, kurioje dirba NSA agentai, o šis faktas byloja apie puolimą prieš ES ryšių saugumą, rašo „Der Spiegel“.
Šaltiniai Briuselyje teigia, kad JAV šnipinėjimas ES biuruose prilygtų „piktnaudžiavimui pasitikėjimu“ ir galėtų virsti „rimta“ politine krize.
„Jei tiesa, kad amerikiečiai šnipinėjo savo sąjungininkus, tuomet bus politinių pasekmių“, - sakė vienas ES šaltinis, kuris nesutiko skelbti savo pavardės.
„Tuo smarkiai peržengiami nacionalinio saugumo reikalavimai. Tai piktnaudžiavimas pasitikėjimu ir matome prasidedant kai ką labai rimta“, - sakė šaltinis, komentuodamas pranešimus, kad Vašingtonas slapta pasiklausydavo ES biuruose.
Briuselis spaudžia Vašingtoną
Kitas šaltinis sakė, jog ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton paprašė JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry „kaip įmanoma greičiau paaiškinti“, nors J. Kerry sakė, kad rinkti informaciją apie kitas šalis „nėra neįprasta“.
ES teisingumo komisarė Viviane Reding užėmė griežtesnę poziciją ir perspėjo, kad jeigu tie įtarimai yra teisingi, gali iškilti pavojus praėjusį mėnesį oficialiai pradėtoms deryboms dėl didžiausios pasaulyje laisvosios prekybos zonos sukūrimo.
Buvo įsteigta viena ES ir JAV darbo grupė, kuri liepos mėnesį turi susitikti apsikeisti informacija dėl šnipinėjimo programos PRISM masto ir dėl to, kaip ji veikia ES piliečius.
Politinės grupės Europos Parlamente taip pat pyksta, o kai kurios jų, pavyzdžiui, žalieji, ragina blokuoti JAV prieigą prie Europos bankų duomenų per sistemą „Swift“.
ES kol kas oficialiai lošia diplomatine korta, bet taip pat laikosi ir griežtesnės prieigos, kuri kol kas yra „papildoma“, sakė ES šaltiniai.
Nurodė atlikti patikrinimą
ES atlieka slaptą išsamų saugumo patikrinimą savo atstovybėse visame pasaulyje, žiniasklaidai paskelbus, kad Jungtinės Valstijos šnipinėja Bendrijos biurus Niujorke ir Vašingtone, pirmadienį sakė viena Europos Komisijos atstovė.
„Dėl šių kaltinimų (Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis) Barroso nurodė kompetentingoms Komisijos tarnyboms atlikti išsamų tikslinį saugumo patikrinimą“, - sakė atstovė Pia Ahrenkilde Hansen.
Pasak jos, visi ES biurai „reguliariai tikrinami“, ieškant paslėptos pasiklausymo įrangos.
P. A. Hansen pridūrė, jog pranešimas, kuris buvo paskelbtas Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“, remiantis informacija, nutekinta JAV žvalgybos paslapčių viešintojo Edwardo Snowdeno, yra „keliantis nerimą“ ir reikalaujantis „išsamaus paaiškinimo“.
„Aiškumas ir skaidrumas yra tai, ko tikimės iš savo partnerių bei sąjungininkų, ir to tikimės iš Jungtinių Valstijų“, - pažymėjo atstovė, kai kuriems ES pareigūnams reikalaujant griežtesnio atsako.
Vokietijoje paskelbta nutekinta informacija papildė kelis straipsnius apie PRISM veiklą, kuriuos pastarosiomis savaitėmis skelbė Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ ir JAV laikraštis „The Washington Post“.
Juose teigiama, kad JAV vyriausybė renka informaciją apie pokalbius telefonu, susirašinėjimą elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ir socialiniame tinkle „Facebook“ skelbiamą informaciją, susijusią su asmenimis Jungtinėse Valstijose ir užsienyje. Ta informacija gaunama naudojantis prieiga prie interneto milžinių, tokių kaip „Apple“, „Microsoft“ arba „Google“, serverių.
Taip pat nurodoma, kad Britanijos žvalgybos tarnyba GCHQ vykdo dar didesnio masto sekimo programą „Tempora“, prisijungus prie transatlantinių šviesolaidžių kabelių, kuriais palaikomas telefono ir interneto ryšys.
„Kai tik pamatėme tuos pranešimus, Europos išorinių veiksmų tarnyba susisiekė su JAV pareigūnais Vašingtone ir Briuselyje, siekdama skubaus paaiškinimo apie tų kaltinimų pagrįstumą ir su jais susijusius faktus“, - sakoma Bendrijos išorės politikos vadovės Catherine Ashton pranešime.
Jos vadovaujamos institucijos atstovybės Niujorke ir Vašingtone gali siųsti aukšto įslaptinimo lygio diplomatiniu pranešimus, kurių atskleidimas galėtų „smarkiai pakenkti“ ES interesams, „padidinti tarptautinę įtampą“ arba „sukelti pavojų žmonių gyvybei“ ir „viešajai tvarkai“.
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas taip pat pareiškė, kad dėl šio incidento gali smarkiai nukentėti ES ir JAV ryšiai.
„Esu labai susirūpinęs ir sukrėstas dėl pareiškimų apie JAV tarnybų vykdomą ES biurų šnipinėjimą. Jeigu tie kaltinimai pasirodys esantys teisingi, tai būtų nepaprastai rimtas reikalas, kuris pakenktų ES ir JAV ryšiams“, - sakoma jo pranešime, išplatintame elektroniniu paštu.
ES teisingumo komisarė Viviane Reding sekmadienį sakė klausytojams Liuksemburge, kad „partneriai vieni kitų nešnipinėja“.
Ji taip pat kėlė klausimą, kokia ateitis laukia neseniai prasidėjusių ES ir JAV derybų dėl laisvosios prekybos sutarties.
„Negalime derėtis dėl didžiulės transatlantinės rinkos, kai yra bent menkiausias įtarimas, jog mūsų partneriai šnipinėja mūsų derybininkų biurus“, - pareiškė V. Reding.
Žaliųjų frakcija Europos Parlamente pareikalavo, kad tos derybos būtų nedelsiant sustabdytos ir atnaujintos tik pasirašius seniai atidėliojamą ES ir JAV susitarimą dėl duomenų apsaugos.
Tačiau Suomijos ES reikalų ir prekybos ministras Alexander'as Stubbas buvo nusistatęs prieš tokį žingsnį.
„Pirmiausiai turėtų būti nustatyta, kas iš tiesų įvyko. Derybos dėl laisvosios prekybos daugiausiai eina savu keliu. Derybos paprastai vykdomos remiantis viešai prieinama informacija“, - jis sakė Suomijos transliuotojui „Yle“.
Tuo tarpu Vokietijos generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl JAV ir Britanijos žvalgybos programų teisėtumo.
Vokietija yra viena iš labiausiai šnipinėjamų ES šalių - NSA kas mėnesį gauna informacijos apie maždaug 500 mln. telefono skambučių, elektroninių laiškų ir SMS žinučių, rodo dokumentai, su kuriais susipažino „Der Spiegel“.
Tuo tarpu Prancūzijoje amerikiečiai per mėnesį patikrina tik apie 2 mln. kontaktų, pridūrė savaitraštis.
Vokietijoje, kuri JAV žvalgybos yra laikoma „taikiniu“ ir „trečiosios klasės“ šalimi, mažiau svarbia negu Jungtinė Karalystė arba Kanada, tebeveikia kelios JAV karinės bazės, likusios nuo Šaltojo karo laikų.
Berlynui taip pat yra tekę aiškintis Vašingtonui dėl vadinamosios Hamburgo kuopelės, kuriai priklausę tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ smogikai įvykdė atakas Amerikoje 2001 metų rugsėjo 11-ąją.
