Buvęs JAV nacionalinės saugumo agentūros (NSA) techninis darbuotojas E.S nowdenas ir jo buvimo vieta pastarosiomis dienomis buvo viena labiausiai aptarinėjamų temų ne tik Amerikoje, bet ir kitose šalyse.
Kai kurie ekspertai netgi pabrėžia, kad E.S nowdeno gyvenimo vingiai užgožia svarbius debatus apie amerikiečių pareigūnų vykdytą masinį pokalbių telefonu ir įrašų internete stebėjimą JAV ir užsienyje.
Tai nenaudinga E. Snowdenui, siekiančiam išvengti grąžinimo į JAV.
„Nemanau, kad jis tikrai numatė žingsnio, kuriuo dėmesys turi būti nukreiptas nuo jo, svarbą. Kai kas netgi pasakytų, kad E. Snowdenas iš didvyrio virto nuliu”, – pareiškė Niujorke įsikūrusios krizių valdymo kompanijos „MGP & Associates PR” prezidentas Mike’as Paulas.
Bėglys jau išmetė „bombą”
M. Paulo teigimu, JAV ieškomas bėglys situaciją pakreiptų savo naudai, jeigu bet kokią turimą informaciją dabar mėtytų kaip dideles bombas.
Tuomet pasaulio dėmesys vėl būtų nukreiptas į NSA masinio sekimo programą PRISM, o ne į bėglio slapstymąsi.
Atrodo, kad E. Snowdenas iš tikrųjų gali laikytis tokios strategijos. Bent jau tai leidžia manyti vakar vokiečių žurnale „Der Spiegel” pasirodžiusi informacija apie JAV vykdytą Europos Sąjungos (ES) pareigūnų šnipinėjimą.
Publikacija Bendrijoje sukėlė audrą. Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas nė neketino švelninti situacijos ir pabrėžė, kad jeigu JAV metami įtarimai šnipinėjimu yra teisingi, tuomet tai „didžiulis skandalas”.
„Tai bus itin rimtas reikalas, kuris smarkiai paveiks ES ir JAV santykius”, – teigė M. Schulzas.
Priėjo prie vidaus dokumentų
Vokiečių savaitraštis, remdamasis kai kuriais E. Snowdeno nutekintais JAV žvalgybinės informacijos duomenimis, teigia, kad ES biuruose Briuselyje ir JAV buvo paslėptos blakės.
Pavyzdžiui, viename 2010 metų rugsėjo dokumente aprašoma, kaip NSA sekė ES diplomatinę misiją Vašingtone.
Pastate esą buvo įrengti mikrofonai ir prisijungta prie kompiuterių tinklo, tad NSA galėjo prieiti prie elektroninių laiškų ir vidaus dokumentų. Anot publikacijos, panašiai stebėta ir ES atstovybė Jungtinėse Tautose.
Skandalas taip pat pasiekė ES būstinę Briuselyje. Vokiečių leidinys paminėjo daugiau nei prieš penkerius metus įvykusį incidentą, kai ES saugumo ekspertai pastate „Justus Lipsius” aptiko telefonų ir interneto šnipinėjimo prietaisų.
Jais buvo taikomasi į kelių valstybių, tarp jų – Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos, biurus.
Griežta žaliųjų reakcija
JAV pareigūnai ne kartą yra sakę, kad jų surinkta informacija gyvybiškai svarbi kovai su pasauliniu terorizmu. Tačiau ES institucijų sekimą tuo pateisinti gali būti labai sudėtinga.
Neaišku, kokius duomenis apie ES amerikiečių žvalgai galėjo surinkti. Tačiau europiečių pozicija prekybos ir kariniais klausimais galėjo būti naudinga JAV pareigūnams, kurie dalyvavo derybose tarp Vašingtono ir Europos šalių vyriausybių.
Sužinoję apie JAV vykdytą sekimą kai kurie ES pareigūnai prabilo itin griežtai. Europos Parlamento žaliųjų lyderis Danielis Cohnas-Benditas pareiškė, kad paprastos protesto notos šioje situacijoje nepakaktų.
Politiko įsitikinimu, ES turėtų nedelsdama nutraukti derybas su JAV dėl laisvosios prekybos sutarties, kad daugiau panašių atvejų nepasikartotų. Tik tada esą būtų galima vėl pradėti diskusijas su amerikiečiais.
Kitas žaliųjų atstovas Janas Philippas Albrechtas netgi teigia, kad ES dėl JAV veiksmų turėtų kreiptis į Tarptautinį teisingumo teismą.
JAV sulaukia tik nemalonių žinių
Vašingtonas šalių, per kurias keliauti pasirinko E. Snowdenas, prašo išduoti bėglį. Tačiau kol kas JAV sulaukia tik nemalonių žinių.
Rusija penktadienį apkaltino JAV stumiant ją į „sudėtingą padėtį” dėl E. Snowdeno. Maskva tvirtina, kad Vašingtonas neinformavo rusų pareigūnų, kai E. Snowdeno pasą paskelbė negaliojančiu.
Neįvardytas pareigūnas sakė, kad Maskva galėjo neleisti E. Snowdenui atskristi į Rusiją, jeigu būtų žinojusi apie problemas dėl jo kelionės dokumentų.
Savaitgalį amerikietis bėglys vis dar buvo įstrigęs Maskvos oro uosto tranzito zonoje. Iš pradžių buvo teigiama, kad jo galutinė stotelė – Ekvadoras, kuriame jis ketina prašyti prieglobsčio.
Ekvadoro pareigūnai pabrėžia atsižvelgsiantys į JAV pateikiamą informaciją ir išklausysiantys amerikiečių nuomonę, tačiau galutinį sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo šalis priimtų savarankiškai.
