„Laikas baigti keikti žmogų, kuris taip pasitarnavo žmonijai. Jis nusipelnė būti saugomas viso pasaulio”, – vakar pareiškė Venesuelos prezidentas Nicolasas Maduro.
Viltis? Galbūt. Bet kitos šalys, kuriose prieglobsčio pasiprašė E .Snowdenas, tiesiog rikiuojasi į eilę su pareiškimais, kad bėglys jose nepageidaujamas.
Daugelis valstybių, į kurias kreipėsi E. Snowdenas, bijo JAV rūstybės. Amerikos prezidentas Barackas Obama leido suprasti, kad Vašingtono interesų ignoravimas daug kainuotų.
Pilietybė tapo ginklu
E. Snowdenui nemalonios naujienos tiesiog lipa viena ant kitos. Jis jau anksčiau buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Ekvadorui, kuris anksčiau priglaudė „WikiLeaks” įkūrėją Julianą Assange’ą.
Tačiau dabar Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa pareiškė, kad E. Snowdeno prašymą Kitas svarstytų tik jam atsidūrus šalies teritorijoje.
Amerikiečio situacija iš tiesų kebli.
Kadangi JAV anuliavo E. Snowdeno paso galiojimą, jis negali niekur išskristi, o neturėdamas Rusijos vizos – netgi palikti oro uosto tranzito zonos.
„Nors aš niekuo neapkaltintas, JAV vienašališkai atėmė iš manęs pasą. Amerika siekia atimti iš manęs pagrindinę teisę, kuri priklauso visiems. Teisę prašyti prieglobsčio kitoje šalyje,” – piktinosi E. Snowdenas.
Rusija iškėlė sąlygas
Šį pranešimą per jam padedančius „WikiLeaks” atstovus paskelbęs E. Snowdenas tuo metu dar tikėjosi, kad jam prieglobstį suteiks Rusija.
Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nors ir pabrėžęs, kad „niekada nieko niekur neperduoda”, paskubėjo iškelti amerikiečiui sąlygas: „Jis turi liautis kenkęs mūsų Amerikos partneriams.”
E. Snowdenas iškart atsiėmė prašymą suteikti prieglobstį.
Tiesa, „WikiLeaks” netrukus pranešė, kad amerikietis kreipėsi jau į 21 pasaulio valstybę.
Prašymo suteikti prieglobstį jau anksčiau sulaukė Ekvadoras ir Islandija.
O dabar – Airija, Austrija, Bolivija, Brazilija, Indija, Ispanija, Italija, Kinija, Kuba, Lenkija, Nyderlandai, Nikaragva, Norvegija, Prancūzija, Rusija, Suomija, Šveicarija, Venesuela ir Vokietija.
Bet daugelis šalių – bent jau Europoje – vakar skubėjo kartoti, kad E.Snowdeno prašymai suteikti prieglobstį teisiškai negalioja, nes amerikietis nėra tų šalių teritorijoje.
Tvirtina netekęs sūnaus
O kenčia ne tiktai E. Snowdenas, bet ir jo artimieji.
Paslapčių viešintojo tėvas Lonas Snowdenas neslepia pykčio, kad jo sūnus, nutekinęs slaptus dokumentus žiniasklaidai, pradėjo slapstytis, o ne išdidžiai stojo prieš teisingumą.
„Dėl viso šio skandalo aš netekau sūnaus. Viskas. Greičiausiai jo daugiau niekada nepamatysiu”, – teigė L.Snowdenas.
Vyras netiki, kad E. Snowdenas būtų teisiamas sąžiningai, jei vis dėlto būtų sugrąžintas ar pats nuspręstų grįžti į JAV.
„Be to, nors ir norėčiau padėti sūnui, teisininkai kainuoja tiek daug, kad mūsų šeima žlugtų finansiškai”, – sakė L. Snowdenas.
Blokuojamas „The Guardian” tinklalapis
Amerikiečių kariai, dislokuoti Afganistane ir JAV bazėse Artimuosiuose Rytuose bei Pietų Azijoje, šiuo metu atkirsti nuo galimybės naršyti dienraščio „The Guardian”, kuris pirmasis paskelbė E. Snowdeno nutekintus slaptus duomenis, tinklalapyje.
Nors Pentagonas praėjusią savaitę teigė, kad blokuojama tik dalis tinklalapio – „palaikant higieną tinkle”, dar vakar nebuvo įmanoma apskritai atsiversti portalo.
JAV armija „higienos tinkle” argumentą pasitelkia ne pirmą kartą. 2010-aisiais kariškiai negalėjo naršyti dienraščių „The New York Times”, „The Guardian”, „El Pais”, „Le Monde” ir „Der Spiegel” svetainėse.
Visi šie tinklalapiai tuo metu skelbė „WikiLeaks” paviešintą slaptą JAV diplomatų susirašinėjimą.
ES nori vienybės
Prancūzijos prezidentas François Hollande’as vakar paragino Europos Sąjungą laikytis vienos pozicijos dėl kaltinimų, kad Vašingtonas šnipinėja savo sąjungininkus.
„Europa privalo turėti koordinuotą, bendrą poziciją dėl reikalavimų, kuriuos turime pasiekti, ir paaiškinimų, kurių turime prašyti”, – F. Hollande’as sakė po susitikimo Paryžiuje su Lietuvos, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, prezidente Dalia Grybauskaite.
Pareiškimai, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) šnipinėjo ES institucijų biurus ir Europos šalių ambasadas, sukėlė didelį susirūpinimą Senajame žemyne.
F. Hollande’as dar pirmadienį perspėjo, kad tokia informacija kelia pavojų deryboms dėl svarbios JAV ir ES laisvosios prekybos sutarties kitą savaitę.
Tiesa, D. Grybauskaitė, nors ir pripažinusi, kad pranešimai apie JAV šnipinėjimą Europoje kelia susirūpinimą, pareiškė, jog derybos dėl prekybos sutarties yra atskiras klausimas, dėl kurio jau sutarta anksčiau.
