Nors politologai sako, kad minios nuomonės negalima laikyti visos tautos valia, Egipte tai, regis, negalioja. Po 4 dienas trukusių masinių demonstracijų Kaire Egipto armija nusprendė M. Mursi ir visą jo valdančiąją Musulmonų broliją šalinti iš valdžios.
Šią žinią pranešė M. Mursi pernai gynybos ministru paskirtas generolas Abdulas Fattah al-Sisi. Anot jo, pirmasis demokratiškai išrinktas Egipto prezidentas (51,73 procento balsų) „nesugebėjo įvykdyti žmonių reikalavimų” – neužtikrino šalyje saugumo ir leido smukti ekonomikai.
Už tai M. Mursi ir visai jo administracijai skirtas namų areštas, o dar 300 Musulmonų brolijos narių leista suimti.
Būtent dėl jėgos demonstravimo prisidengiant tautos vardu Egipto kariškiai šiandien sulaukia daug kritikos. Mat dauguma egiptiečių per rinkimus valdžioje norėjo matyti Musulmonų broliją ir M. Mursi.
O paaiškėjo, jog Egipto demokratija – tai tokia santvarka, kuri gali veikti tol, kol įtinka armijos generolams ir miniai.
Perversmui pasiruošė
Artimųjų Rytų ekspertai spėja, kad generolas A. F.al-Sisi perversmo idėją brandino jau kurį laiką.
Armija gerai suplanavo savo veiksmus. Sulaikyta daug Musulmonų brolijos aktyvistų, išjungti islamistus palaikantys televizijos kanalai.
Stodamas prieš kameras karininkas užsitikrino paramą – šalia jo buvo svarbūs politiniai ir religiniai lyderiai.
Kitaip nei jo pirmtakas, nuversto diktatoriaus Hosni Mubarako gynybos ministras Husseinas Tantawi, A. F.al-Sisi nesiveržė tapti laikinu valstybės vadovu.
Juo kaipmat paskirtas Konstitucinio teismo vadovas Adli Mansouras – „paslaptingas, ramus vyras, kuris priima apsvarstytus sprendimus ir gerbs Egipto žmonių valią”.
Armija taip pat įvardijo savo artimiausius uždavinius – sustabdyti konstituciją, surinkti civilių technokratų vyriausybę ir įpareigoti Konstitucinį teismą pasirengti prezidento ir parlamento rinkimams.
Paskata ekstremistams
Tokie armijos veiksmai tapo netikėtu smūgiu ir Musulmonų brolijai, ir jų rinkėjams.
JAV dirbantis Artimųjų Rytų žinovas profesorius Mohammedas Ayoobas prognozavo, kad Musulmonų broliją palaikę Egipto rinkėjai praras pasitikėjimą demokratija, nes jų valia ką tik buvo šiurkščiai paminta.
Mokslininko nuomone, toks nusivylimas paplis ir tarp Musulmonų brolijos narių. Po rinkimų jie esą buvo patikėję, kad islamas ir demokratija gali būti suderinami, jeigu moki rasti kompromisą.
Bet paaiškėjo, jog Musulmonų brolijai, iki 2011 metų veikusiai pogrindyje, vis tiek valdyti nebus leidžiama.
Apskritai kol kas neaišku, ar po šio perversmo judėjimas turės teisę oficialiai veikti.
„Tikėtina, kad nemaža dalis nuosaikių islamistų po šio įvykio puls į ekstremistų glėbį”, – perspėjo M. Ayoobas.
Bet Egipto kariškių chunta, regis, pagalvojo ir apie tai. Iškart po perversmo ji sustiprino pasienio kontrolę prie Gazos Ruožo.
Šią teritoriją valdantis islamistų judėjimas „Hamas” palaiko Egipto Musulmonų broliją.
Įdomu, kad pasienio blokada buvo planuojama jau kurį laiką, mat pagal susitarimą su Izraeliu apie papildomų pajėgų dislokavimą privalu pranešti iš anksto.
Prieštaringas JAV vaidmuo
Būtent dėl flirto su ekstremistais Musulmonų brolija buvo atsargiai vertinama Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jos dėl smūgio islamistams Egipte, regis, nebraukia graudžių ašarų.
Tiesa, kariškių perversmas demokratijos vertybes vis pabrėžiantį Vašingtoną įstūmė į gana nepatogią padėtį.
Nors JAV tvirtina, jog nepalaiko nė vienos nesutariančios pusės, tai nėra visiška tiesa.
Mat kitais metais, kaip įprastai, JAV planavo paremti Egipto armiją 1,3 mlrd. JAV dolerių. Be to, amerikiečiai padeda mokyti egiptiečių karininkus ir palaiko su jais ryšius.
Tad JAV žurnalistai Egipto krizėje įžvelgė ir savo vyriausybės dilemą – kas geriau: nepriimtiną pasaulėžiūrą turintis demokratiškai išrinktas vadovas ar vakarietiškų pažiūrų nedemokratiška karinė valdžia.
B. Obamos kalbą atidžiai išnagrinėję apžvalgininkai pastebėjo, kad prezidentas tiesiog ragino armiją kuo greičiau grąžinti valdžią „demokratiškai išrinktai civilių vyriausybei”.
O tai esą nebūtinai reiškia Musulmonų brolijos vyriausybę, gali būti ir kita.
Tiek apžvalgininkai, tiek pasaulio politikos lyderiai sutaria, kad dabar svarbiausias uždavinys armijai – išlaikyti ramybę ir išvengti kraujo liejimo. Mat nusivylimas Kairo gatvėse ne mažesnis negu džiaugsmas.
Kad ir kaip būtų, Musulmonų brolija šiuo metu yra įtakingiausia Egipto politinė jėga, todėl represijos prieš ją gali tapti netgi pilietinio karo pradžia.
Tamsioji revoliucijos pusė – išprievartavimai
91 lytinis išpuolis per 4 dienas. Tokią statistiką iš Išsivadavimo aikštės skelbia žmogaus teisių gynimo organizacija „Human Rights Watch”.
Pirmąją neramumų dieną, per M. Mursi prezidentavimo metines birželio 30-ąją, užfiksuoti 46 užpuolimo atvejai, liepos 1-ąją – 17, liepos 2-ąją – 23. Dar apie 5 išpuolius pranešta anksčiau – birželio 28-ąją.
Keturioms prievartautojų aukoms prireikė medicininės pagalbos, o dvi buvo išvežtos greitosios pagalbos automobiliais. Vienai reikėjo atlikti operaciją, nes ji buvo išžaginta aštriu daiktu.
Kai kurios moterys buvo mušamos metalinėmis grandinėmis, lazdomis, kėdėmis, sužeistos peiliu. Kai kuriais atvejais smurtas tęsėsi iki 45 minučių.
Praėjusią savaitę Išsivadavimo aikštėje buvo išprievartauta 22 metų olandų žurnalistė. Dėl sunkių sužalojimų jai teko atlikti operaciją.
Nuo birželio 30-osios šalyje per M. Mursi šalininkų ir priešininkų susirėmimus žuvo mažiausiai 50 žmonių. Aukų neišvengta ir naktį po prezidento nuvertimo, mat M. Mursi šalininkai buvo talžomi lazdomis bei metaliniais strypais. Ir atvirkščiai.
Lietuvė: „Egiptui reikia naujo diktatoriaus”
Ketverius metus Kaire gyvenanti lietuvė susikūrė namus. Ji čia turi vyrą egiptietį, kuris jai leidžia būti laisvai, jos nevaržo, leidžia vairuoti mašiną, dirbti, grįžti kada nori.
„Dabar galvoju jau net skaros nebenešioti – vyro šeimai tai nesvarbu, jie musulmonai, bet jų požiūris modernus”, – teigė lietuvė.
Bet savo vardo minėti nepanorusi lietuvė „Lietuvos rytą” tikino, kad Egiptas per pastaruosius metus pasikeitė. Ypač pradėjus valdyti M. Mursi ir jo Musulmonų brolijai.
„Teko būti Rijade, mačiau, kaip vagiui nukirto kardu ranką – mane apėmė siaubas, kad taip galėjo būti ir Egipte. Taip, buvau protestuose ir rėkiau kaip išprotėjusi, nes jau nervai nelaiko, kaip viskas tapo blogai. Teko lankytis su vyru Teherane – nesinori to Egipte.
Visiems sakiau, kad gerai nebus - Egiptas buvo valdomas 5 tūkst. metų ir jis netaps kitoks per kelerius metus.
Šalį geležine ranka valdė Ramzis II, Saladinas, Hosni Mubarakas. Žmonės mano, kad tai, kas yra, – tai savaime suprantama, o kas bus – geriau. Bet būna ir blogiau. Pereinamuoju laiku reikia protingo ir veiksmingo diktatoriaus, o po to galima eksperimentuoti su demokratija”, – kalbėjo lietuvė.
Ji priminė apie Egipte įsivyravusią atmosferą. Moteris teigė, kad jos vos neišprievartavo Hamimas – jos pažįstamas mėsininkas, aršus Musulmonų brolijos narys.
„Egipte daug vienišų vyrų, kurie dėl įvairių sumetimų negali vesti – dažnai dėl skurdo. Jie kamuojasi, nes nėra viešnamių. Na, yra prostitučių, kuriomis naudojasi mano pažįstami arabai, tas malonumas atsieina 100 Egipto svarų, tai nėra daug, bet egiptiečiui nėra mažai”, – problemas įvardijo lietuvė.
Tad kas dabar pasikeis? Ar bus geriau, kai valdys kariuomenė?
„Sunku pasakyti. Atidaryta Pandoros skrynia. M. Mursi buvo pirmas per 5 tūkst. metų šalies istoriją išrinktas vadovas, o dabar armija jį nuvertė, vadinasi, galima versti prezidentus – minia tam davė ženklą. Kol valdys armija, bus stabilu.
Bet smurtas tikrai nesiliaus – miestuose pilna neaiškių tipų, kurie nedirba, iš ko gyvena – neaišku, o smurtauti jiems jau ima patikti. „Kas buvo niekas, tapo viskuo.”
Egiptui pirmiausia reikia darbo ir pajamų – per daug vargšų, bet tai labai savotiška tauta – darbo etika pas juos neegzistuoja, tad jų nesėkmės priežastis – ne H. Mubarakas ar M. Mursi, o jie patys”, – sakė lietuvė. Jos teigimu, Kaire trūksta benzino, o kai kur – ir geriamojo vandens.
„Dabar Egipte valdo minia. Ji jau nuvertė 2 valdovus – minia visagalė, kas suvaldys tą gaivalą? Niekas, vieną dieną gali imti žudyti krikščionis koptus, tarp jų turime daug draugų – baisu, rudenį pati mačiau nulinčiuotus krikščionis – jie kažkuo nepatiko miniai.
Aš seniai sakiau, kad taip gerai kaip vadovaujant H.Mubarakui nebus dar ilgai, ir žmonės prisimins jo laikus kaip aukso amžių”, – sakė pašnekovė. Faraonas H.Mubarakas, anot jos, nors ir buvo korumpuotas, bet didis žmogus. „Egipte kyšius ima visi – nuo santechniko iki prezidento, tad kuo skiriasi smulkusis valdininkas, kuriam reikia mokėti 10 dolerių, ir ministras, kuris ima 5 milijonus?”
