N. Sarkozy netrukus gali sulaukti multimilijoninės sąskaitos, jeigu dešiniųjų partija Sąjunga už liaudies judėjimą (UMP), kuriai jis anksčiau vadovavo, artimiausiu metu neras būdų surinkti nemenkos sumos pinigų.
Tiksliau, šiuo metu opozicijoje esančiai partijai reikia 11 milijonų eurų.
Politinės jėgos atstovams tenka skubiai galvoti, ką daryti po praėjusios savaitės sprendimo, kurį priėmė šalies Konstitucinė taryba.
Partija išleido per daug
Konstitucinės tarybos atstovai patvirtino pernai priimtą Prancūzijos rinkimų finansus kontroliuojančios komisijos sprendimą. Nutarta, kad per 2012-ųjų prezidento rinkimus UMP, kurios kandidatas buvo N. Sarkozy, viršijo rinkimų kampanijai leidžiamų išlaidų sumą 2,1 procento.
Todėl partijai teks iš kur nors sukrapštyti 11 milijonų eurų.
Pagal rinkimų įstatymą, jei nebūtų nustatytas pažeidimas, valstybė padengtų 47,5 proc. N. Sarkozy rinkimų kampanijos išlaidų. To UMP atstovai ir tikėjosi, kampanijai išleidę 23 mln. eurų.
Bet partija pinigų ne tik neatgaus, bet dar ir gali turėti rimtų problemų su banku.
Mat dalį rinkimų kampanijos lėšų – 11 mln. eurų – UMP skolinosi iš banko, kuriam paskolą turi grąžinti iki liepos pabaigos.
Iš viso partijos skolos siekia daugiau nei 50 mln. eurų.
Prancūzams akivaizdu, kad 58 metų N. Sarkozy ir jo bendražygiams svyla padai. Ir kalbos apie politiškai motyvuotą sprendimą mažai juos tegelbėja.
Sutiko lyg didvyrį
Buvusiam Prancūzijos vadovui nemenku smūgiu tapo ne tik tai, kad jis yra pirmasis antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą pasiekęs kandidatas, kuriam nepadengiamos kampanijos išlaidos.
Kadenciją baigęs prezidentas yra ir pagrindinis multimilijoninės paskolos laiduotojas.
Todėl nenuostabu, kad prancūzas pirmadienį pirmą kartą po 2012-ųjų rinkimų sušmėžavo šalies politinėje arenoje, nors prieš metus tikino politiką paliekantis visiems laikams.
N. Sarkozy pirmą kartą nuo 2007 metų dalyvavo UMP susitikime, į kurį atvyko 800 partijos narių.
Renginyje buvęs šalies prezidentas sutiktas kaip didžiausia žvaigždė ar netgi didvyris, nors partija būtent dėl jo pateko į tokią keblią padėtį.
Skamba kalbos, kad N. Sarkozy ruošia dirvą 2017-ųjų prezidento rinkimams, kuriuose jis esą žada dalyvauti. Tačiau pats buvęs šalies vadovas dievagojasi negrįšiąs į politiką.
Vis dėlto apžvalgininkai nelinkę juo tikėti.
Jie teigia, kad N. Sarkozy atsirado puiki galimybė parodyti, jog jis yra pakankamai populiarus ir žavingas, kad galėtų išgelbėti ir vadovauti Prancūzijos dešiniesiems.
„Jeigu tai ne politinis sugrįžimas, tai neabejotinai anonsas”, – teigė vienas komentatorius.
Skubiai renka aukas
Tačiau jeigu UMP nepavyks per tris savaites surinkti reikiamos pinigų sumos, partija gali būti priversta bankrutuoti arba paskolą teks grąžinti pačiam N. Sarkozy.
Tad UMP nariai, tarp jų pats N. Sarkozy, jau kreipėsi pagalbos į rėmėjus, prašydami paaukoti.
Iki šios savaitės pradžios ši politinė jėga buvo surinkusi apie 2 milijonus eurų.
Koją UMP kiša dar ir tai, kad Prancūzijoje galioja griežtos ribos, kiek pavieniai asmenys ar kompanijos gali aukoti politinėms kampanijoms net ir praėjus metams po rinkimų.
Keliamas klausimas ir dėl to, ar pats N. Sarkozy pajėgtų grąžinti paskolą bankui.
Kadenciją baigęs Prancūzijos prezidentas nėra itin turtingas žmogus.
Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad jo žmona Carla Bruni-Sarkozy turto yra sukaupusi daugiau. Moteris kilusi iš turtingos italų šeimos.
Negana to, ji padarė sėkmingą modelio karjerą, o dabar siekia užkariauti muzikos pasaulį.
Tad N. Sarkozy kritikai jau šaiposi, kad jam skolas gali tekti grąžinti iš žmonos kišenės.
Apklausos neguodžia
N. Sarkozy Prancūzijos prezidento pareigas ėjo nuo 2007-ųjų iki 2012 metų. Politikas nesėkmingai siekė perrinkimo antrajai kadencijai.
Antrajame rinkimų ture, kuris vyko 2012-ųjų gegužės 5-6 d., N. Sarkozy pralaimėjo socialistų kandidatui François Hollande’ui. N. Sarkozy surinko 48,38 proc. balsų, o F. Hollande’as – 51,62 proc.
Leidinyje „Journal du Dimanche” sekmadienį buvo išspausdinti IFOP apklausos rezultatai. Jie parodė, jog dauguma respondentų nenori, kad N. Sarkozy siektų prezidento posto 2017 metais.
Tačiau tuo pat metu dauguma respondentų mano, kad N. Sarkozy vis tiek dalyvaus šalies vadovo rinkimuose.
Tik 40 proc. respondentų teigė norintys, kad N. Sarkozy vėl siektų prezidento kėdės. 59 proc. apklausos dalyvių sakė, kad nepalaikytų šio politiko 2017 metų prezidento rinkimuose.
